Gėjai balsuoja už AfD, lesbiečių balsas liko neišgirstas?
Viena didžiausių pasaulio gėjų pažinčių platformų „Romeo“, esanti Vokietijoje, programėlėje atliko didžiulio masto apklausą. Daugiau nei 60 000 respondentų buvo paklausta apie tai, kaip jie balsuos per artėjančius rinkimus. Įdomiausia, jog nors rinkimų apklausose įprastai nėra atsižvelgiama į seksualinę orientaciją – šįsyk nuspręsta kitaip[1][2]. Tokiu būdu, kaip teigiama, pildoma „spraga“, kurioje boluoja neišgirsti gėjų pašnekesiai ir, taip sakant, biseksualų „nuopelnai“.
Pasirodo, jog Vokietijoje vykstančiuose rinkimuose didelė dalis gėjų balsuotų už partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Sausio 24 ir vasario 2 d. laikotarpyje atlikta apklausa rodo, kad beveik 28 proc. iš daugiau kaip 60 000 pažinčių programėlės respondentų teigė, jog vasario 23 d. vyksiančiuose Bundestago rinkimuose balsuos už AfD. Partija surinko 27,9 proc. balsų, ji ypatingai populiari 18-24 m. amžiaus rinkėjų tarpe, kuriame surinko netgi 34,7 proc. Žaliųjų populiarumas siekė 19,9 proc., Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) buvo trečia – 17,6 proc., Socialdemokratų partija (SPD) surinko 12,5 proc. balų, kairiųjų partija – 6,5 proc., Sahros Wagenknecht aljansas tuo tarpu gavo 4,5 proc., o Liberalų partija užėmė paskutinę vietą su 3,6 proc. Maždaug 7,3 proc. respondentų atsakė „kita“.
Vokietijos naudotojai į minėtą programėlę gavo žinutę su nuoroda į apklausą. Vartotojai balsavo anonimiškai, jų buvo klausiama tik apie amžių. Apklausoje nedalyvavo lesbietės. Situacija galiausiai „pasislinko“ taip, jog rezultatai atspindi akivaizdų AfD palaikymą gėjų tarpe. Tačiau įdomiausia, kad populiarumo rekordus mušanti partija pasisako už tradicines šeimas. Dalis vokiečių sukioja pirštą prie smilkinio, klausdami, kokios gi formos demokratija matoma dabar, mažumoms pradėjus atstovauti didžiąją dalį gyventojų. Jie gūžčioja pečiais, esą taip atrodo bandymas supriešinti visuomenę ir pasityčioti iš demokratijos santvarkos.
AfD buvo įkurta 2013 m. kaip euroskeptiškas judėjimas, kritikuojantis Europos Sąjungos (ES) politiką ir Vokietijos dalyvavimą euro zonoje. Bėgant metams, partija tapo bene ryškiausia jėga Vokietijoje. Ji pasisako prieš imigraciją bei ragina sugriežtinti sienų apsaugą, priešinasi žaliųjų politikai ir perėjimui prie atsinaujinančios energijos, o, visų svarbiausia – mojuoja „kardais“ prieš LGBTQ+ nosis. Tuo pat metu ji nepritaria karinei pagalbai Ukrainai, pasisakydama už diplomatinį konflikto sprendimą.
Tai – triukas surinkti kuo daugiau balsų?
Išvydę situaciją, dalis pasauliečių svarsto, galbūt LGBT propaganda iš tikrųjų buvo sukurta ne gėjų ir lesbiečių teisėms – o tam, kad sumažinti populiaciją. Tuo tarpu minėta taktika, pastarųjų manymu, gali būti naudinga prieš rinkimus, – galbūt tai triukas surinkti kuo daugiau balsų…
Nepaisant to, kad AfD oponentai kritikuoja šią partiją ir ją vadina homofobiška, viena iš partijos lyderių Alice Weidel yra sudariusi civilinę partnerystę su moterimi. Kita vertus, gali būti, jog žodžiams apie pastaraisiais metais padažnėjusį smurtą, nukreiptą prieš homofobus, buvo pasiruošta, pasistatant „Romeo“ apklausos „užkardą“.
Prie AfD populiarumo prisidėjo ir E. Muskas?
Pasak analitikų, AfD daro vis didesnę įtaką visuomenės nuomonei[3].
Naujausios apklausos rodo, jog parama Vokietijos CDU aljansui prieš vasario 23 d. vyksiančius rinkimus sumažėjo iki 28 proc. Tai, kaip spėjama, įtakojo bendradarbiavimas su AfD, kuri užima antrą vietą su 20 proc. žmonių palaikymu. Žinoma, kad trys partijos kovoja dėl galimybės peržengti 5 proc. slenkstį, norint patekti į Vokietijos parlamento žemuosius rūmus Bundestagą[4]. Manoma, kad AfD gali pasiekti didžiausią rinkimų laimėjimą per visą savo 12 metų istoriją.
Drezdeno technikos universiteto politologas Oliviero Angeli sako, jog neseniai parlamente kilusi įtampa greičiausiai padidins minėtos partijos žinomumą. Prie AfD populiarumo galėjo prisidėti ir technologijų milijardierius Elonas Muskas, Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo paskirtas vadovauti administracijos Vyriausybės efektyvumo departamentui. „X” platformoje Muskas netgi surengė interviu su AfD vadove A. Wiedel.
„Gera didžiuotis vokiečių kultūra, vokiškomis vertybėmis ir neprarasti to dėl kažkokio multikultūralizmo, kuris viską atskiedžia“, – sakė E. Muskas.
Vokietijos parlamento rinkimai vyks 2025 m. vasario 23 d. Iš pradžių jie buvo planuojami 2025 m. rugsėjo 28 d., tačiau 2024 m. lapkritį žlugus valdančiajai koalicijai ir Bundestagui pareiškus nepasitikėjimą kanclerio Olafo Scholzo vyriausybe, prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris nusprendė paleisti parlamentą ir paskelbti pirmalaikius rinkimus vasario 23 d. Juose dalyvaus pagrindinės Vokietijos partijos.
