Po uždaro posėdžio Briuselyje – tyla: K. Vilkauskas nekomentuoja diskusijų apie LRT
Apie tai, kas buvo kalbėta už uždarų durų Europos Parlamente Briuselyje, visuomenei sužinoti nepavyks – Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas po posėdžio atsisakė bet kokių komentarų. Politikas teigė, kad dalyviai dar prieš susitikimą buvo įspėti, jog pagal Europos Parlamento komitetų taisykles viešai kalbėti apie diskusijų turinį negalima, nes posėdis buvo uždaras.
Būtent šiame posėdyje Europos Parlamento narių suburta Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupė aptarė Lietuvoje kilusią įtampą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pokyčių ir visuomeninio transliuotojo biudžeto įšaldymo. Nors K. Vilkauskas detalių neatskleidė, diskusijų centre atsidūrė valdantiesiems siūlomos LRT įstatymo pataisos ir galimas jų poveikis žiniasklaidos laisvei[1].
Susitikime dalyvavusi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė viešai pabrėžė, kad apie šiuos klausimus būtina kalbėti dabar, kol dar ne vėlu, ir kad tai – ne vien nacionalinis, bet ir europinis rūpestis. Ji patvirtino, jog klausymuose daugiausia dėmesio buvo skirta būtent LRT situacijai, tačiau taip pat akcentavo, kad dėl griežto susitikimo uždarumo negali pateikti išsamesnių detalių.
Dešimt klausimų Lietuvai dėl LRT ir raginimas stabdyti įstatymo pakeitimus
Europos Parlamento stebėsenos grupė į Briuselį buvo pakvietusi Seimo pirmininką Juozą Oleką ir Kultūros komiteto pirmininką K. Vilkauską, tačiau J. Olekui išvykus į komandiruotę, Lietuvai susitikime atstovavo parlamento vicepirmininkas Raimondas Šukys.
Skelbiama, kad Europos Parlamento atstovai Lietuvos valdantiesiems pateikė dešimt klausimų – nuo politinio atstovavimo LRT darbo grupėje iki Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatų įgyvendinimo ir tarptautinių organizacijų reiškiamo susirūpinimo LRT nepriklausomumu.
Šis uždaras posėdis vyko Europos Parlamentui jau priėmus rezoliuciją, kurioje raginama nepritarti siūlomiems LRT įstatymo pakeitimams, laukti Venecijos komisijos išvados, užtikrinti stabilų visuomeninio transliuotojo finansavimą ir mažinti politinę įtaką jo valdymui. Europos Komisija taip pat kviečiama stebėti situaciją ir, prireikus, imtis veiksmų.
Jankūnas: EP posėdyje dėl LRT dalyvavo ir Garbačiauskaitė-Budrienė
Tuo tarpu Seimo narys Rimas Jankūnas socialiniame tinkle pareiškė gavęs informacijos, jog Europos Parlamente vyko uždaras posėdis, skirtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) situacijai aptarti.
Parlamentaro teigimu, pirmojoje posėdžio dalyje pasisakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, žurnalistė Indrė Makaraitytė ir žurnalistas Šarūnas Černiauskas, o jų kalbose esą buvo akcentuojama LRT žiniasklaidos laisvė ir kritikuojami politikai, kurie, anot kalbėtojų, siekia suvaržyti visuomeninio transliuotojo veiklą[2].
R. Jankūnas taip pat teigė, kad posėdžio metu buvo asmeniškai kritikuojamas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, o Internetinės žiniasklaidos asociacijos atstovams, nors ši organizacija yra laimėjusi bylą prieš Europos Komisiją dėl LRT finansavimo, nebuvo leista dalyvauti diskusijoje.
Atskirą dėmesį R. Jankūnas skyrė epizodui, kai kalbėti pradėjusiai advokatei, kuri, jo teigimu, nėra finansiškai susijusi su LRT, esą buvo sutrukdyta pasisakyti. Pasak R. Jankūno, situacija buvo aiškinama techniniais trikdžiais, tačiau jis tuo suabejojo.
„Kai pradėjo kalbėti LRT nemylima advokatė ir pasakė, kad tarp pirmos dalies kalbėtojų vienintelė yra finansiškai nesuinteresuota, į diskusiją įsijungė jos moderatorė ir Monika, kurios pranešė, kad neveikia mikrofonas, todėl vertėjas negirdi. Visi girdi, Monika girdi, tik vertėjas ne“, – rašė Seimo narys.
Parlamentaras svarstė, ar tokia situacija galėjo būti nulemta techninių nesklandumų, ar tai buvo bandymas nutildyti nepageidaujamą poziciją. Vis dėlto, pasak R. Jankūno, jis taip pat sužinojo, kad nutrauktas pasisakymas vėliau turėtų būti paviešintas.
