<h2>Antstolis grąžino, ką nuskaitęs ir be teismo</h2>
<p>Dalis gyventojų vis dar bijo antstolių it velnias kryžiaus ir stengiasi žūtbūt su šios profesijos asmenimis neturėti jokių reikalų. Ir, pasirodo, veltui, nes kartais antstolio dėmesio gali nepavykti išvengti, net jeigu ir nesate niekam skolingas. Visgi, tokių klaidų baigtis kartais priklauso ir nuo visuomenėje užimamo statuso – jei dirbate teisės srityje, tikėtina, reikalai pasistūmės greičiau. O štai paprastiems gyventojams kartais gali tekti tik srėbti riebias ne tik savų, bet ir svetimų klaidų pasekmes. Štai teisininkui Dominykui Vanharai akistata su antstoliu baigėsi sėkmingai – padengus baudą už greičio viršijimą ir vis tiek sulaukus antstolio įsikišimo, po ketinimų kreiptis teisman, pinigai į sąskaitą kaipmat sugrįžo. Tačiau kontaktas su antstoliais nebuvo toks malonus vienam vilniečiui, kurio patalpose be jokio įspėjimo buvo pakeista spyna.</p>
<p>Teisininkas D. Vanhara <a title="Sumokėta bauda už greičio viršijimą gali būti per didelė, kad būtų užskaityta?" href="/sumoketa-bauda-uz-greicio-virsijima-gali-buti-per-didele-kad-butu-uzskaityta">liepos mėnesį susidūrė su valstybinių institucijų savivale</a>, kai šiam laiku sumokėjus baudą už greičio viršijimą, buvo paskirtas net antstolis, nuo sąskaitos nurašęs daugiau kaip šimtą eurų. Kiek vėliau paaiškėjo, kad bauda nebuvo užskaityta, nes teisininkas sumokėjo per daug, todėl mokestis už padarytą administracinį nusižengimą nebuvo užskaitytas. </p>
<p>Praėjus beveik mėnesiui po šio incidento, D. Vanhara į dangų iškėlė pergalės trofėjų ir pareiškė, kad visgi šioje situacijoje buvo teisus.</p>
<p>Pasak jo, jis tiek antstolį, tiek Kelių policiją jis buvo informavęs apie savo ketinimus kreiptis į teismą, tačiau jau rugpjūčio pradžioje patikrinęs savo banko sąskaitą ir tiesiog nuščiuvęs – pasirodo, kad antstolis, kuris ir nuo sąskaitos ir nurašė daugiau nei 100 eurų, buvo grąžinęs absoliučiai viską, ką buvo nurašęs „iki paskutinio cento“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vanhara-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neteisėtai įsilaužė į kitam asmeniui priklausantį turtą</h2>
<p>Visgi, jei nesi patyręs teisininkas, panašios istorijos gali baigtis ir ne taip laimingai.</p>
<p>Akistaton su antstoliais dėl nepelnytai sulaukto jų dėmesio stojo avalynės verslą turintis vilnietis Romualdas Gnedevičius. Būtent jo istorija rugpjūčio pradžioje nuaidėjo per visą Lietuvą. Pasirodo, pareigūnai su antstolio leidimu, ieškodami skolininko, neteisėtai pakliuvo ne į to asmens patalpas[2].</p>
<p>Nukentėjęs vilnietis patikino, jog „netyčia“ buvo įsilaužta į jam priklausančias patalpas, o vietoje atsiprašymo už durų buvo tik užkištas raštelis, kuriame teigiama, kad durų spyna buvo pakeista antstolės nurodymu, nors R. Gnedevičius, pasirodo, niekam įsiskolinęs nebuvo.</p>
<p>Nepelnytai antstolių taikiniu tapęs gyventojas teigė, kad durų spyna buvo pakeista nauja, tad jis net neturėjęs galimybės patekti į jam priklausančias patalpas, todėl turėjo laukti lauke iki kol pasirodė nešinas naujos spynos raktais kreditoriaus atstovas.</p>
<blockquote>
<p>Pasak „Ellex Valiunas“ advokato Miroslav Nosevič, toks įsibrovimas į svetimą turtą net ir su antstolio pavedimu yra laikomas neteisėta veika, o tokiais atvejais nukentėjusysis esą turi teisę prašyti ne tik atlyginti suniokotą turtą, bet ir kreiptis dėl moralinės žalos atlyginimo[2].</p>
</blockquote>
<h2>Antstolė pasiūlė iškviesti savo raktininką</h2>
<p>Galiausiai vietoje antstolio atsiprašymo ir pasiūlymo kompensuoti patirtą žalą, R. Gnedevičius teigė sulaukęs tik nuostolių: vietoje daugiau turėtų raktų, jis gavo tik penkis raktus nuo naujos spynos, o taip pat, pasirodo, kad išlaužta buvusi durų spyna buvo pakeista netinkamai.</p>
<p>Visgi, atskubėjęs „Senamiesčio naujakurių“ atstovas Aleksandras Murma patikino nieko padaryti negalintis ir tik paragino vilnietį tiesiogiai kreiptis į antstolę.</p>
<blockquote>
<p>Tiesa, antstolė vilniečiui tik pasiūlė iškviesti savo raktininką, kuris tas duris ir atidarinėjo, kad jas pataisytų arba pasiūlė „duoti pinigėlių, kad pasitaisytų pats“.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/durys.jpg" alt="" /></p>
<h2>Per klaidą ištuštino sąskaitą</h2>
<p>Visgi, šie atvejai, kuomet per klaidą sulaukiama taip nepageidaujamo antstolių dėmesio – toli gražu ne vieninteliai.</p>
<p>Dar praėjusiais metais viena Kauno rajono gyventoja sulaukė ne itin malonios staigmenos, kai per klaidą Šiauliuose dirbančio antstolio Tomo Ubarto kontora ištuštino jos banko sąskaitą, kurioje buvo 5 tūkst. eurų[4].</p>
<p>Tiesa, tąkart gyventoja patikino, jog kreipinių iš kontoros sulaukė net jos darbovietė, kas neabejotinai reiškė ir reputacinę žalą. Tąkart antstolis į darbovietę kreipėsi su prašymu nuo atlyginimo nuskaičiuoti skolą.</p>
<p>Visgi, kiek vėliau esą paaiškėjo, kad pinigai iš kaunietės sąskaitos buvo nurašyti per klaidą, tačiau grąžinus nuskaitytus pinigus į moters sąskaitą, tuo viskas esą ir pasibaigė – antstolis nė nenusiuntė jokio paaiškinimo į darbovietę, kad toks laiškas buvo atsiųstas per klaidą, tik parašė trumpą pranešimą, jog vykdomosios bylos vykdyti nereikia[4].</p>
