NATO viršūnių susitikimas tęsiasi, V. Zelenskis sieks daugiau saugumo garantijų Ukrainai
Trečiadienį Vilniuje tęsiasi aukščiausiojo lygio NATO viršūnių susitikimas. Šiandien be kitų uždarų posėdžių vyks NATO – Ukrainos tarybos posėdis, uždaras susitikimas tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV lyderio Joe Bideno, vakare JAV prezidentas Vilniaus universitete sakys ir viešą kalbą, kreipsis į Lietuvos žmones[1].
Paskutinę NATO susitikimo Vilniuje dieną Ukrainos prezidentas, neslepiamai nusivylęs dėl to, kad jo šaliai taip ir nebuvo suteiktas tikslus prisijungimo prie Aljanso terminas, toliau aktyviai sieks užtikrinti Ukrainai daugiau Vakarų garaintijų ir karinės paramos.
Primename, kad vakar Lietuvos sostinėje prasidėjusiame aukščiausiojo lygio NATO susitikime, šalių-narių lyderiai sutarė, kad „Ukrainos ateitis priklauso Aljansui“, tačiau taip ir nesutiko Kijevui įteikti tiesioginio kvietimo ar suteikti konkretų prisijungimo terminą, kurio šalis taip siekė.
„Mes galėsime pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkai su tuo sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“, – sakoma NATO lyderių paskelbtame bendrame komunikate[2].
Nors Aljanso vadovai taip ir nenurodė sąlygų, kurias Ukraina turi įvykdyti, kad taptų NATO nare, gynybinio bloko pareigūnai skelbia, kad padės Kijevui „padaryti pažangą karinės sąveikos srityje, taip pat vykdant papildomas demokratijos ir saugumo sektoriaus reformas“.
Dar iki oficialaus NATO komunikato paviešinimo su žiniasklaida Vilniuje bendravęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo, kad Kijevas gaus daugiau karinės pagalbos ir saugumo garantijų, bus sušvelnintos formalios prisijungimo sąlygos, taip pat bus sukurtas naujas bendradarbiavimo su Aljansu formatas arba vadinamoji NATO ir Ukrainos taryba.
Dar iki savo atvykimo į Vilnių vakar popietę, sužinojęs apie atsargias Aljanso lyderių formuluotes, V. Zelenskis socialiniuose tinkluose nevengė kritikos ir teigė, kad NATO nėra pasirengusi nei pakviesti Ukrainos, nei padėti jai tapti nare. O tai, pasak Ukrainos vadovo, reiškia, kad galimybių langas derėtis dėl Ukrainos narystės NATO paliekamas derybose su Rusija[3].
Tačiau nors Ukraina ir negavo to, ko norėjo, tačiau mažesnių pergalių vis dėlto pasiekė. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G7) grupė paskelbs deklaraciją dėl ilgalaikės paramos Ukrainai.
Berlynas taip pat pažadėjo skirti Ukrainai dar apie 700 mln. eurų siekiančią karinę pagalbą, kuri apims du raketų paleidimo įrenginius „Patriot“, 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 25 tankus „Leopard 1“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat paskelbė, kad jo vadovaujama šalis suteiks Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas SCALP, arba „Storm Shadow“; vėliau buvo pranešta, kad šios raketos jau yra Ukrainoje.
Danija ir Nyderlandai pranešė, kad 11 valstybių koalicija kitą mėnesį pradės mokyti Ukrainos lakūnus valdyti naikintuvus F-16, o Rumunijoje jau netrukus bus įkurtas naujas mokymo centras.
NATO lyderiai taip pat susitarė į krašto apsaugą investuoti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Susitikimo Vilniuje metu buvo patvirtinti ir nauji regioninės gynybos planai, kuriuose numatoma, kad Aljansas gebės nedelsiant reaguoti į jam kylančias grėsmes.
Be šių įvykių, pirmąją NATO viršūnių susitikimo dieną Vilniuje taip pat buvo uždegta „žalia šviesa“ Švedijos narystei Aljanse. Turkija pagaliau sutiko pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolus.
Be Ankaros, Švedijos narystę blokavo ir Vengrija. Tačiau Turkijai pakeitus savo poziciją, Budapeštas taip pat patikino, kad dokumentų ratifikavimas „tėra techninis klausimas“.
NATO viršūnių susitikimui tęsiantis, Rusijos grasinimų lavina
Įvykius NATO viršūnių susitikime atidžiai seka ir Rusija. Šios šalies saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas „Telegram“ tinkle skelbia, kad ir toliau didinama NATO karinė pagalba Ukrainai priartina Trečiąjį pasaulinį karą. Jis taip pat pareiškė, kad Vakarų karinė parama Ukrainai nesulaikys Rusijos nuo jos tikslų įgyvendinimo[4].
„Visiškai išprotėję Vakarai negalėjo sugalvoti nieko kito. Tiesą sakant, tai aklavietė. Trečiasis pasaulinis karas artėja. Ką visa tai reiškia mums? Viskas akivaizdu. Specialioji karinė operacija bus tęsiama siekiant tų pačių tikslų“, – „Telegram“ skelbia D. Medvedevas.
Tuo tarpu šiandien Indonezijos žiniasklaidoje paskelbtose komentaruose, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia, kad karas Ukrainoje nesibaigs tol, kol Vakarai nesiliaus mėginę nugalėti Maskvą.
„(Konfliktas) tęsis tol, kol Vakarai neatsisakys savo planų išlaikyti dominavimą ir savo liguistumo užtikrinti strateginį Rusijos pralaimėjimą naudojantis Kijevu kaip marionete“, – sako S. Lavrovas[5].
Šis interviu Indonezijos laikraščiui „Kompas“ duotas prieš Rusijos ir Pietryčių Azijos šalių aukščiausio rango diplomatų susitikimus.
A. Duda: Ukraina jau po kelių metų turi būti Aljanse nare
NATO valstybių lyderiai nevienodai vertina Aljanso paskelbto komunikato, lemiančio Ukrainos ateitį bloke, reikšmę. Vienos artimiausių Ukrainos sąjungininkių, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigia, kad vakar paskelbtame komunikate priimti sprendimai dėl Ukrainos yra nepakankami, o Ukraina jau netrukus, galbūt po kelerių metų, turėtų būti pilnateise Aljanso nare.
„Mano nuomone, to visiškai neužtenka. Tikiuosi, kad po kelerių metų Ukraina taps visateise NATO aljanso nare“, – trečiadienį NATO viršūnių susitikimo metu žurnalistams teigė A. Duda[6].
Lenkijos prezidentas pabrėžė, jog supranta, kad šiuo metu, kol Ukrainoje tebevyksta karas, šalies narystė Aljanse nėra įmanoma. A. Dudos teigimu, dėl tebesitęsiančių kovų, sudėtinga sudaryti ir numanomą tvarkaraštį, kada ir kokius prisijungimo prie NATO etapus Ukraina turėtų pasiekti.
„Tvarkaraštį sudaryti yra labai sunku ir praktiškai neįmanoma, atsižvelgiant į tai, kad mums reikia vienybės, jog priimtume sprendimus NATO. Taip pat ir kalbėti apie visavertę Ukrainos narystę. Mes galime nuspręsti, kad Ukraina, tarkime, rytoj bus NATO narė, bet šiuo metu vyksta karas, o jo metu tai neįmanoma, atsižvelgiant į 5 straipsnį ir kolektyvinę gynybą“, – teigia Lenkijos valstybės vadovas.
Lenkijos prezidentas vis dėlto tikisi, kad ateityje įvyksianti Ukrainos narystė NATO sustiprintų visą Aljansą ir tikrai pagerintų pačios Lenkijos bei rytinio flango saugumą. A. Dudos nuomone, Ukraina galės papildyti NATO patyrusiais kariais, o išsiplečianti Aljanso teritorija apsaugos nuo Rusijos grėsmės.
„Šiandien mes esame NATO flangas, tačiau kai į NATO, kaip to tikiuosi, bus priimta Ukraina, šis flangas bent iš dalies pasislinks į rytus“, – sako A. Duda.
V. Zelenskis antrai NATO susitikimo dienai turi tris prioritetus
Atvykęs į antrąją dieną Vilniuje vyksantį NATO viršūnių susitikimą Ukrainos prezidentas paskelbė tris esminius šios dienos prioritetus: užtikrinti naujus karinės pagalbos paketus, skirtus paremti Ukrainos pajėgas mūšio lauke, gauti kvietimą tapti visateise NATO nare ir nustatyti karinio Aljanso saugumo garantijų Ukrainai gaires[7].
Siekiant užtikrinti tęstinę Vakarų lyderių paramą V. Zelenskis šiandien rengia susitikimus su galingiausių NATO šalių vadovais. Jis susitiks su Kanados premjeru Justinu Trudeau, Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Riši Sunaku, Vokietijos, Nyderlandų, Japonijos atstovais bei JAV prezidentu.
Po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu buvo paskelbta, kad Vokietija sutiko Ukrainai suteikti dar daugiau JAV pagamintų „Patriot“ raketų ir jų paleidimo įrenginių. V. Zelenskis taip pat pranešė apie naujus susitarimus su Australija, kuri įsipareigojo Ukrainai perduoti naują gynybinį paketą, kurio sudėtyje bus 30 šarvuočių „Bushmaster“[8].
Ukrainos lyderis, bendraudamas su žurnalistais pareiškė, kad yra itin reikšminga, kad NATO vis dėlto atsisakė reikalavimo Ukrainai taikyti narystės veiksmų planą.
„Žinau, kiek daug pokalbių, derybų ir susitarimų reikėjo, kad būtų pasiektas šis rezultatas. Mūsų laukia ilgas kelias iki pilno sąveikumo užtikrinimo“, – sakė jis[9].
Vis dėlto, V. Zelenskis pažymėjo, kad žadami saugumo įsipareigojimai neturėtų būti traktuojami alternatyva Aljansui.
„Jei šiandien G7 sutars dėl deklaracijos dėl saugumo garantijų, tai bus labai svarbus faktas, nes saugumo garantijos reiškia, kad jos galios mums būnant pakeliui į NATO. Tai labai konkretus signalas. Saugumo garantijos yra svarbiausias dalykas mums visiems, mūsų kelyje į NATO – ne vietoje NATO. Šiandien aš suprantu, kad tas garantijas patvirtins ir Didžiojo septyneto valstybės“, – teigė Ukrainos prezidentas, neslėpdamas, kad tikėjosi sulaukti oficialaus kvietimo į NATO, tačiau nepaisant to, šį susitikimą vistiek vertinantis teigiamai[10].
Anksčiau skelbta, kad G-7 šalių grupė paskelbs deklaraciją dėl ilgalaikės paramos, kuri bus pradėta, kai tik „bus pasiekta taika“. Tai turėtų būti padaryta trečiadienį, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui. V. Zelenskio teigimu, jei G-7 deklaruoti įsipareigojimai pasiteisins, tai taip svarbia pergale Ukrainai.
„Galėsime pasakyti, kad šio viršūnių susitikimo rezultatai yra geri“ – teigia V. Zelenskis.
NATO vadovas: pasibaigus karui, Ukrainai bus suteiktos saugumo garantijas
Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, po privataus susitikimo su V. Zelenskiu, kalbėdamas apie Aljanso nutarimus dėl Ukrainos narystės teigia, kad pasibaigus karui Ukraina tikrai sulauks reikšmingų saugumo garantijų.
„Mes, sąjungininkai, patvirtiname, kad Ukraina taps NATO nare. Mes atsisakėme reikalavimo taikyti narystės veiksmų planą. Tai pakeis Ukrainos narystės kelią – iš dviejų žingsnių proceso pereiname prie vieno žingsnio proceso. Mes paskelbsime Ukrainai kvietimą prisijungti prie NATO, kai bus išpildytos sąjungininkų keliamos sąlygos“, – teigia J. Stoltenbergas[11].
J. Stoltenbergas pabrėžia ir tai, kad iki tol, kol karas bus užbaigtas, NATO sąjungininkės yra pasiryžusios teikti Ukrainai ilgalaikę pagalbą, kuria viliamasi atgrasyti rusų agresiją.
NATO generalinis sekretorius pakartojo ir anksčiau išsakytą mintį, kad Rusija negali diktuoti Aljanso politikos ar nulemti nepriklausomų valstybių sprendimų.
„Niekada negalime leisti, kad Maskva pradėtų spręsti, kas gali būti ir kas negali būti NATO nariu. Rusija priešinosi kiekvienai NATO plėtrai. NATO sąjungininkai ir Ukraina turi nuspręsti, kada tapti nare, Maskva neturi tam veto teisės“, – pareiškė J. Stoltenbergas.
Ukraina kasetinę amuniciją žada naudoti tik kariniais tikslais, Rusija grasina atsaku
Ukrainos lyderis V. Zelenskis prakalbo ir apie vieną paskutinių JAV paramos Ukrainai paketų, kurį sudarys ir kasetinė amunicija. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad kasetinę amuniciją ir tolimojo nuotolio raketas Rusija šiame kare naudoja nuolatos, vis dėlto, jis pažadėjo, kad ukrainiečiai šiuos ginklus pasitelks tik kariniais tikslais ir nesitaikys į civilius Rusijoje.
„Ir paramą, kurią mes gausime iš JAV, priėmus sprendimą, naudosime tik prieš karinius taikinius ir tik okupuotose Ukrainos teritorijose, niekur kitur“, – teigia V. Zelenskis[12].
Pasak Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Beno Wallace`o, kadangi JAV ir Ukraina nėra pasirašiusios konvencijos, kuri draudžia kasetinius šaudmenis, jos turi pilną teisę juos teikti ir naudoti prieš karinius taikinius. Tačiau Kremlius teigia, kad Ukrainai naudojant kasetinius šaudmenis, Rusija pasilieka teisę atsakyti tuo pačiu.
„Galimas tokio tipo šaudmenų naudojimas keičia situaciją ir, žinoma, priverstų Rusiją imtis atsakomųjų priemonių“, – sako Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
G-7 šalys paskelbė apie savo įsipareigojimus Ukrainai
NATO viršūnių susitikimui Vilniuje einant į pabaigą, G-7 valstybių grupė paskelbė apie savo pažadus Ukrainai. JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Kanada ir Japonija savo oficialiame pranešime užsiminė apie „tvarią“ karinę paramą ir žada Ukrainos pajėgas aprūpinti „modernia karine įranga sausumos, oro ir jūrų srityse“.
„Mes visos dirbsime su Ukraina dėl konkrečių, dvišalių, ilgalaikių saugumo įsipareigojimų ir susitarimų, siekdamos užtikrinti tvarias pajėgas, galinčias ginti Ukrainą dabar ir atgrasyti nuo Rusijos agresijos ateityje“, – sakoma G-7 pareiškime[13].
Didžiojo septyneto valstybės taip pat žada pirmenybę teikti Ukrainos oro gynybai, artilerijai ir tolimojo nuotolio ginkluotei, šarvuočiams ir kitiems svarbiems pajėgumams. Be to, pasiūlyta suteikti skubią karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai „būsimo Rusijos ginkluoto užpuolimo atveju“.
Pristatydamas G-7 šalių įsipareigojimus JAV prezidentas J. Bidenas dar kartą patikino, kad visi NATO sąjungininkai susitarė, jog Ukrainos ateitis yra Aljanse.
Vilniaus universitete – istorinė J. Bideno kalba
Trečiadienio pavakarę JAV prezidentas J. Bidenas turi kreiptis į Lietuvos piliečius su istorine kalba, kurią jis sakys Vilniaus universiteto kieme.
Vilniečius ir miesto svečius šis neeilinis įvykis itin sudomino, o kadangi išankstinės registracijos į renginį nebuvo, jau nuo vidurdienio šalia universiteto nusidriekė ilga laukiančiųjų eilė.
Patekti į renginį galima nuo 16:30 val. pro vartus esančius Universiteto ir Skapo gatvių sankirtoje, o dėl NATO viršūnių susitikimo metu galiojančių eismo ribojimų į renginio ir aplinkines teritorijas galima atvykti tik pėsčiomis. Renginio prieigose JAV slaptoji tarnyba atliks oro uosto tipo saugumo patikrą[14]. Renginys turėtų prasidėti po 19 val. vakaro.
J. Bidenas yra tik antrasis JAV prezidentas apsilankęs Lietuvoje. 2002 m. šalyje lankėsi tuometinis JAV prezidentas George’as W. Bushas.
Jis tuomet taip pat viešai kreipėsi į Lietuvos gyventojus. Vilniaus Rotušės aikštėje jis ištarė istorine tapusią frazę: „Kiekvienas Lietuvos priešas nuo šiol bus laikomas ir JAV priešu“, kuri skambiai pažymėjo ką tik Lietuvos gautą kvietimą prisijungti prie NATO.
