Antrasis merų rinkimų turas: rinkėjai nubaudė konservatorius

Antrojo rinkimų turo metu sužibėjo „valstiečių“ ir socialdemokratų iškelti kandidatai

Sekmadienį praūžus politinei kovai antrame rinkimų ture, pirmadienį tiek politikai, tiek visuomenė jau gali lengviau atsikvėpti. Vieni džiūgauja, kitiems tenka ryti kartų apmaudą, o kai kam merų rinkimai siunčia ir didelį nerimą kelti turinčius signalus. Vienas iš tokių signalų – šiaip ne taip konservatorių išplėšta pergalė Vilniuje.

Šiame pagrindiniame šalies mieste labai nedideliu skirtumu užsitikrinus mero postą konservatoriui Valdui Benkuskui, ekspertai jau kalba, jog tai veikiau ne konservatorių laimėjimas, o tik apmaudi Pyro pergalė. O ir antruoju sostinės mero rinkimų varžybose likęs Arūnas Zuokas ne šiaip sau sako, kad jaučiasi ne pralaimėjęs, o nelaimėjęs.

V. Benkunskas A. Zuoką aplenkė vos keliais procentais balsų. Už A. Zuoką balsavo 47 % vilniečių, o už V. Benkunską – 52 %.

Dar dramatiškesnė kova virė ir dėl Vilniaus rajono mero posto. Vilniaus rajono gyventojai tik „per plauką“ savo meru išsirinko socialdemokratą Robert Duchnevič (50 %), vos procentu aplenkusį Waldemar Urban (49 %).

Po antrojo rinkimų turo paaiškėjo nugalėtojai ir kitose šalies savivaldybėse^[1]:

Alytaus rajono mere tapo Rasa Vitkauskienė, surinkusi 57 % rinkėjų balsų ir nurungusi savo pagrindinį konkurentą, konservatorių Algirdą Vrubliauską, pelniusį 42 % balsų.

Anykščių rajono mero šturvalą tvirtai laikys tikrą rinkimų dramą išgyvenęs Kęstutis Tubis, kuriam anykštėnai nepagailėjo 52 % savo balsų, o po jo liko socialdemokratų iškeltas Dainius Žiogelis (46 %).

Biržų rajonui vadovaus socialdemokratas Kęstutis Knizikevičius, surinkęs 63 % ir gerokai atsiplėšęs nuo savo konkurento Kęstučio Isako, surinkusio 35 %.

Elektrėnų meru tapo liberalas Gediminas Ratkevičius, surinkęs 60 % balsų ir savo užnugaryje palikęs Silvą Lengvinienę, pelniusią 38 % balsų.

„Per plauką“ Ignalinos rajono meru tapo Laimutis Ragaišis, pelnęs 50 % balsų ir vos per procentą atsiplėšęs nuo Justo Rasiko, surinkusio 49 %.

Jurbarko rajono mero rolė teko Skirmantui Mockevičiui (55 %), aplenkusiam konservatorių iškeltą Daivarą Rybakovą (43 %).

Kaišiadorių rajonui vadovaus Šarūnas Čėsna (61 %), aplenkęs konservatorių Vytenį Tomkų (37 %).

Kalvarija savo meru išsirinko Nerijų Šidlauską, kuriam skyrė 68 % balsų ir kiek mažiau pasitikėjimo išreiškė Karoliui Babeckui, pelniusiam 30 % balsų.

Kelmės rajono meru tapo partijos „Laisvė ir teisingumas“ iškeltas kandidatas Idelfonsas Petkevičius (74 %), kuris stipriai atsiplėšė nuo socialdemokrato Stasio Jokubausko (25 %).

Kėdainių rajono mero role taip pat laimingo atsitiktinumo dėka gali džiaugtis Valentinas Tamulis, vos keliais procentais aplenkęs savo pagrindinį konkurentą, „darbietį“ Viktorą Fiodorovą (48 %) ir pelnęs 50 % kėdainiečių balsų.

Klaipėdos miesto gyventojai užtikrintai nusprendė, kad jiems vadovaus Arvydas Vaitkus (62 %), aplenkęs konservatorių Audrių Petrošių (37 %).

Klaipėdos rajono meru tapo „valstietis“ Bronius Markauskas (71 %), kuris gerokai atsiplėšė nuo Liberalų sąjūdžio iškelto kandidato Justo Ruškio (28 %).

Kupiškio rajonui vadovaus konservatorius Dainius Bardauskas, pelnęs 53 % ir ne itin didele balsų persvara atsiplėšęs nuo Vidmanto Paliulio, surinkusio 46 %.

Ant Lazdijų rajono mero kėdės sėdės Ausma Miškinienė, surinkusi 66 % balsų ir aplenkusi Krikščionių sąjungos iškeltą Artūrą Margelį (33 %).

Mažeikių rajono mere tapo Rūta Matulaitienė (55 %), už savo nugaros palikusi Liną Memį (43 %).

Pagėgiams vadovaus Vaidas Bendaravičius, surinkęs 59 % balsų ir aplenkęs Kęstą Komskį, pelniusį 40 % balsų.

57 % balsų surinkęs socialdemokratas Antanas Pocius, aplenkęs Edmundą Toliušį, surinkusį 41 %, vairuos Panevėžio rajono savivaldybės vairą.

Pasvalio rajono gyventojai mero kėdę nusprendė suteikti Gintautui Gegužinskui (52 %), aplenkusiam Neringą Trinskienę (47 %).

Radviliškio rajonui vadovaus Kazimieras Račkauskis, balsų dauguma (64 %) nugalėjęs konservatorę Jolantą Margaitienę (35 %).

Raseinių rajono meru tapo LVŽS iškeltas Arvydas Nekrošius, gavęs 53 % balsų ir už savęs palikęs konservatorių Andrių Bautronį (46 %).

Skuodo rajono meru tapo „valstietis“ Stasys Gutautas, surinkęs 59 % balsų ir aplenkęs Audronę Pitrėnienę (40 %).

Šakių rajonui vadovaus Raimondas Januševičius (54 %), o už jo liko konservatorius Edgaras Pilypaitis (45 %).

Šiaulių rajono mero rolė atiteko „valstiečiui“ Česlovui Greičiui (73 %), didele balsų persvara atsiplėšusiam nuo socialdemokrato Dariaus Simonavičiaus (26 %).

Šilalės rajono gyventojai nusprendė, kad jiems vadovaus Tadas Bartkus, surinkęs 51 % balsų ir nedidele persvara aplenkęs konservatorių iškeltą Joną Gudauską, pelniusį 47 % balsų.

Šilutės rajono meru tapo Vytautas Laurinaitis (59 %), aplenkęs Žygimantą Kurlianską (39 %).

Telšių rajono meru tapo Tomas Katkus, surinkęs 53 % balsų ir užnugaryje palikęs Algirdą Bacevičių su 46 %.

Trakų rajonui vadovaus Andrius Šatevičius (62 %), gerokai aplenkęs savo konkurentą Jaroslav Narkevič (36 %).

Už Ukmergės rajono meru tapusio Dariaus Varno (67 %) nugaros liko Darbo partijos atstovas Rolandas Janickas, surinkęs 32 % balsų.

Utenos rajono meru tapo Marijus Kaukėnas (59 %), aplenkęs Vitalijų Šeršniovą (40 %).

Varėnos rajono gyventojai nusprendė, kad jiems vadovaus Algis Kašėta (53 %), kurio pavyti nepavyko Povilui Saulevičiui, surinkusiam 46 % balsų.

Visagino meru tapo Erlandas Galaguz (52 %), aplenkęs Dalią Štraupaitę (46 %).

Pergalės saliutais pirmadienį taip pat pasitiko Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė (57 %), savo užnugaryje palikusi Nikolajų Gusevą (42 %).

Iš viso per šį turą socialdemokratai pelnė 7 mero postus, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 4 postus, konservatoriai – 3, Liberalų sąjūdis – 5, „valstiečiai“ – 8, partija „Laisvė ir teisingumas“ – vieną postą.

Rinkėjai baudė konservatorius

Rinkimų rezultatus įvertinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis teigė, kad šiuose rinkimuose ne viską nulėmė asmenybės, mat buvo akivaizdu, kad regionuose pralošę konservatoriai buvo baudžiami rinkėjų, o tuo tarpu socialdemokratų ir „valstiečių“ kandidatai esą pasirodė geriau, kas nebūtinai pasakytina apie jų merų asmenybes^[2].

Politologas akcentavo, kad net 38 iš 60-ties merų buvo perrinkti, kas yra vienu mažiau nei buvo 2019 metais ir rodo, kad trečdalyje savivaldybių pokyčiai yra įmanomi.

Visgi, M. Jastramskis buvo kategoriškas A. Zuoko atžvilgiu – anot jo, Vilniaus miesto meru jis nebebus, mat šie rinkimai buvo geriausias jo šansas sugrįžti į politinę areną.

Tuo tarpu apžvalgininkas Paulius Gritėnas konservatorių džiaugsmą dėl pergalės sostinėje įvardino kaip Pyro pergalę ir šiokį tokį savęs apgaudinėjimą, mat valdančioji partija iš viso turės tik 4 merus, o V. Benkunskas vos išplėšęs pergalę prieš konkurentą, kuris politikoje traktuojamas kaip „mušta korta“^[2].

Konservatorių pasirodymą įvertino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas, teigęs, kad tai buvo viena iš naktų konservatoriams, kurią jie norės greičiau ištrinti iš atminties, mat tikėtasi buvo tikrai ne tokių rinkimų rezultatų, kai labai akivaizdžiai suveikė efektas, kai jeigu antrame ture yra konservatorius, rinkėjai balsuosią už bet ką, tik ne konservatorių^[3].

To priežastys, anot politologo, gali būti tai, kad konservatoriai yra viena iš labiausiai visuomenę poliarizuojančių jėgų, o žmonės dažniausiai susiskaldę į dvi grupes: į tuos, kurie aktyviai remia konservatorius ir tuos, kurie niekada nebalsuotų už jų keliamus kandidatus.

Derėtų atskirti miesto inteligento ir miesčionio sąvokas

Abejinga rinkimų situacijai Lietuvoje neliko ir visuomenininkė, juvelyrė Jurga Lago, kuri, nors ir negyvendama Lietuvoje, stebi politinę padangę ir dažnai pateikia puikių įžvalgų. Šį kartą, anot jos, pasimatė, kad sąvoka miestietis nebūtinai reiškia miesto inteligento ir intelektualo, o šiuolaikinės miesto kartos nebegeba atskirti pelų nuo grūdų, nustūmusios į paraštes prigimtinį žmogaus gebėjimą matyti į priekį.

„Sveikinu visą neprogresyvią, neleftardinę Lietuvą. „Progresas tiesiogiai sietinas su leftizmu. JAV fašizmo tradicija irgi stipriai susieta su „modernumo ir progreso“ siekiu. Tiek daug „progresyviųjų“ žavėjosi Leninu ir Musoliniu ne šiaip sau“, – rašo John Goldberg.

Ir nesiliauja vis nauji „gerovių“ ir utopijų gimdymai miesčionių galvose. Leninas juk irgi ne veltui kovojo prieš… valstiečius ir kaimą. Taip buvo tada. Taip yra dabar, nes racionalus protas gyvena tikrai ne ministervų koridoriuose šiandien“, – savo socialinėje feisbuko paskyroje rašė J. Lago.

Miestai išsirinko tai, kas jiems bus geriausia

Tuo tarpu į antrojo rinkimų turo rezultatus sureagavęs verslininkas Ugnius Kiguolis rėžė, kad kiekvienas miestas išsirinko tai, kas jam atrodė geriausia. Štai Kaunas, savo miesto meru trečiajai kadencijai išsirinkęs Visvaldą Matijošaitį, turi klestintį miestą su gerais keliais ir arenomis, kai tuo tarpu sostinei Vilniui teko siauros ir duobėtos gatvės, beveik nesibaigiantys kamščiai, ekologiškas rusiškas mazutas ir nupjauti medžiai.

„Vieniems vertybės yra vyras ir moteris, kitiems – tvirkinami vaikai. Viskas gerai, pasveikinkime vieni kitus“, – rėžė U. Kiguolis.

Apie situaciją Vilniuje po įvykusio pirmojo rinkimų turo prakalbo ir visuomenininkas Gintaras Furmanavičius, teigęs, kad pirmą kartą konservatoriai sostinės savivaldybėje turės net 19 vietų, kas yra labai daug. Anot jo, atsakymas, kodėl taip nutiko, esą labai paprastas: būtent sostinėje sukoncentruotos visos Europos Sąjungos, įvairiausių fondų ir biudžeto pinigų „lesyklos“, iš kurių valdantieji neva sotinasi jau ne vienerius metus.

„Net neabejoju, kad antrame ture meru sostinėje bus išrinktas Šimašiaus dešinioji ranka, kartu dirbęs beveik dvi kadencijas bespalvis, bekvapis ir beskonis vicemeras Benkunskas, jokio darbo, apart politikavimo nedirbęs nuo 2009 metų. Ir sostinė toliau pagal Gilmos Teodoros vizijas bus verčiama Amsterdamu, kur vietoj kanalų bus upeliuko pločio gatvės, o pinigų upės jau tekės į gilias pedopartijos atstovų kišenes“, – tąkart prognozavo G. Furmanavičius^[4].

Rinkimai buvo labai svarbūs siekiant išsiaiškinti rinkėjų balsų pasiskirstymą

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis akcentavo įvykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų svarbą, mat jų metu buvo išsiaiškinta, koks rinkėjų procentas atstovauja liberaliąsias, o koks – tradicines vertybes.

R. Karbauskio skaičiavimais, šiuose rinkimuose konservatoriai prarado apie 100 tūkst. balsų, kas rodo, kad partija praranda savo rinkėjus.

„Partija akivaizdžiai praranda ir merų pozicijas, kas yra labai svarbu kalbant apie artėjančius Seimo rinkimus“, – komentavo R. Karbauskis.

Kalbėdamas apie socialdemokratus politikas akcentavo, kad rajonai, išsirinkę savo merais būtent šios partijos atstovus, nėra liberalūs.

Vertindamas būsimus parlamento rinkimus R. Karbauskis teigė, kad reikia įvertinti ir tai, kad kandidatai į Seimą nebus savivaldybių merai ir jie gali atstovauti liberalesnes pažiūras, jie gali ir neturėti tokio palaikymo, kokį turi dabartiniai socialdemokratų partijos iškelti merai, tad galutinis vaizdas esą dar gali pasikeisti.

Anot jo, artėjančiuose Seimo rinkimuose yra trys realūs kandidatai: socialdemokratai, konservatoriai ir „valstiečiai“, ką rodo ir rezultatai. Tačiau „valstiečių“ lyderis įsitikinęs, kad socialdemokratams reikia skubiai keisti savo „veidą“, mat dabar partiją vairuojanti Vilija Blinkevičiūtė yra tikra liberalė.

O štai situacija esą galimai pasikeistų socialdemokratams savo pirmininku delegavus, pavyzdžiui, Jonavos miesto merą Mindaugą Sinkevičių.

Šiuose savivaldos tarybų ir merų rinkimuose, anot politiko, išryškėjo ir vienas aiškus pralaimėtojas, tai – Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų partija „Vardan Lietuvos“.