(žemiau esantis tekstas skiriamas tik gebantiems perskaityti iki galo)
Iškyla klausimų dėl nacionalinio transliuotojo „žodžio laisvės“ interpretavimo Lietuvoje
Stebint dabartinį informacinį triukšmą dėl „žodžio laisvės“ ir matant kokios informacinės niekinimo kampanijos metamos prieš kitaip mąstančius, tikrai iškyla klausimų dėl nacionalinio transliuotojo „žodžio laisvės“ interpretavimo Lietuvoje.
Atkreipiu dėmesį, kad žemiau esantį tekstą rašau laikydamasis, kad laisvas žodis ir nuomonių įvairovė Lietuvoje egzistuoja ne teoriniame lygmenyje ir tikiuosi, kad niekas tos mano nuomonės nesugriaus.
Pats neturiu jokių sentimentų nei vienai partijai. Žinoma turiu ir nusistatymą prieš TS-LKD. Kodėl? Nes mano asmeniniu vertinimu TS-LKD destruktyviai skaldo visuomenę skirstydami į „savus“, o visus likusius netiesiogiai vadindami „Tėvynės išdavikais“. Tokiu būdu nepalaikančių TS-LKD akyse susidaro nuomonė, kad TS-LKD privatizavo „Lietuvos patrioto“ sąvoką – arba už mus, arba prieš Lietuvą! Kaip reaguoti žmogui, kuris jaučiasi Lietuvos patriotu, tačiau jį TS-LKD palaikantys laiko Tėvynės išdaviku? Ar TS-LKD palaikytojams niekada nekilo klausimas ar būtent toks elgesys neskaldo visuomenės, nesukuria terpės atsirasti kraštutinėms politinėms grupėms bei tokio požiūrio pasekmė nepasitarnauja priešiškai šaliai?
Gali kilti klausimas – ar visi TS-LKD palaikantys yra blogi žmonės?
Tikrai ne. Didesnis klausimas ar jie save stato aukščiau už kitus – laiko save „protingesniais“ neprileisdami net minties, kad gali būti ir kitų nuomonių bei sprendimų, kurie gali duoti daugiau naudos jų pačių mylimai Lietuvai.
Dėl kitų partijų – kitom partijom neturiu sentimentų, nes jie nesugeba „žaisti savo žaidimo“, o pasiduoda TS-LKD „žaidimo taisyklėms“ ir dėl to negeba nieko pasiūlyti visuomenei.
Bet palikime politines partijas ramybėje ir grįžkime prie „Laisvo žodžio“ vadinamų protestų.
Paimkime tik vieną iš protestuotojų reikalavimų – (perfrazuojant) nenušalinti dabartinės LRT vadovės.
Vakar tikslingai paleidau apklausą tiek Facebook, tiek LinkedIn paskyrose, kuriose uždaviau klausimą – kaip reiktų elgtis jei pavaldinys nevykdo vadovo teisėtų reikalavimų/užduočių, nuteikinėja prie juos savo pavadinius, o tiek klientus prieš įmonės vadovą. Tą padariau tikslingai siekdamas suprasti kaip žmonės vertintų situaciją, jei tai liestų verslą. Atsakymas vienareikšmis – pavaldinį reikia atleisti.
Tačiau turime identišką situaciją su LRT – LRT Tarybos narys uždavė klausimus savo pavaldiniui (LRT vadovei), o vietoje atsakymo sulaukė prieš save nukreiptą neapykantos kurstymo informacinę kampaniją.
Ir tai tik vienas iš LRT Tarybos narių. Jis, net jei būtų priimta galimybė balsuoti už LRT vadovės atstatydinimą pusei balsų, nieko nelemtų, o LRT tokios pataisos bijo. Tad kyla natūralus klausimas – galbūt LRT vadovė žino, kad jos nepalaikančių Tarybos narių yra daugiau ir esant atviram balsavimui galės juos šantažuoti analogiškomis neapykantos kurstymo informacinėmis kampanijomis?
Tad vien dabartinis LRT Tarybos nario puolimas rodo, kad slaptas balsavimas privalo būti vien tam, kad apsaugoti Tarybos narius nuo persekiojimo.
Dėl balsų skaičiaus – turbūt visi sutiks, kad negalima palikti situacijos kai „stiklinė pusiau pilna arba pusiau tuščia“. Dėl to turi būti 50%+1 balsas.
Ko reiktų, kad dabar esantis LRT temos konfliktas dingtų iš dienotvarkės ir nebegrįžtų?
Visų pirma LRT turėtų atlikti vienytojo vaidmenį. Tai įmanoma padaryti tik vienu būdu – skirtingoms pusėms leidžiant suprasti priešingos pusės mąstymo modelius, pasiūlymų detales ir padėti priešingoms pusėms surasti naudingiausią Lietuvai sprendimą.
Tačiau jei ir toliau LRT žurnalistai laikys save „protingesniais“ už kitaip mąstančius, to pasiekti iš principo bus neįmanoma. Kol žmogus įsitikinęs, kad jis yra protingesnis už kitus, jis vietoje konstruktyvaus oponento pažinimo ir toliau naudos etiketės stengdamasis pažeminti oponentą taip „pasikeliant“ savo palaikytojų tarpe ir tuo pačiu pažeminant oponento palaikytojus. Rezultatas – ir toliau skaidoma visuomenė.
Tad šiandien vykstančius procesus LRT darbuotojai turėtų vertinti ne kaip kovą už „LRT žodžio laisvę“, o kaip LRT naują galimybę susivokti, kad yra ir kitų nuomonių, kurių jie iki šiol negebėjo išgirsti. Jei nebūtų plačios visuomenės dalies, kurie į LRT žiūri kaip į „priešą“, tai nebūtų ir dabartinės situacijos. Tai savotiškas egzaminas susivokti kokia iš tikrųjų turi būti LRT misija – vienyti visuomenę, ar dar labiau skaidyti priešinant dalį savo dabartinės elgsenos palaikytojų su likusia visuomenės dalimi, kuri mato LRT kaip neatstovaujančią jų interesų ir net nesistengiančia jų suprasti.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
