Ruginienė apie „čekiukų“ bylas: dalinė amnestija galimas sprendimas, bet atsakomybės išvengti negalima
Premjerė Inga Ruginienė penktadienį interviu BNS sakė, kad dalinai pritartų amnestijai vadinamosiose „čekiukų“ bylose, tačiau pabrėžė, jog nenorėtų, kad kaltinamieji visiškai išvengtų atsakomybės. Ji pažymėjo, kad net atsisakius baudžiamosios atsakomybės, politikai turėtų atlyginti žalą ir sumokėti keliskart didesnę baudą nei padaryta žala.
Ruginienė taip pat pripažino, kad draudimas eiti viešąsias pareigas kai kuriais atvejais gali būti perteklinis, ypač kai bylose figūruoja nedidelės sumos[1].
Daugiau nei 100 savivaldybių tarybų narių praėjusią savaitę kreipėsi į centrines valdžios institucijas, prašydami nutraukti bylas ir ikiteisminius tyrimus dėl lėšų naudojimo. Dokumentą pasirašė 104 tarybų nariai, tarp jų keli merai, kuriems buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo.
Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba tiria 36 savivaldybes, 28 asmenims pareikšti įtarimai, 12 bylų nagrinėjama teismuose, o nesant nusikaltimo požymių teikiami civiliniai ieškiniai. Iki šiol jau atlyginta daugiau nei 1 mln. eurų valstybei.
Kalbėdama apie galimybę kitąmet į Konstitucinio Teismo teisėjus siūlyti socialdemokratą Julių Sabatauską, Ruginienė sakė, kad pirmenybę teiktų nepriklausomam kandidatui, tačiau partietį taip pat svarstytų.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas nurodė, kad Sabatauskas yra tarp svarstomų kandidatų, nors kitų pavardžių neatskleidė. Prezidentas Gitanas Nausėda svarsto siūlyti KT teisėju Vaidotą Vaičaitį, o teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį nei dešimties metų teisinio ar pedagoginio darbo stažą.
Tamašunienė: amnestija gali būti išeitis, bet Baudžiamojo kodekso pataisos netinka
Paskirtosios teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės teigimu, „čekiukų“ bylose teisiamų politikų klausimas turi būti sprendžiamas sklandžiai, o viena iš galimų priemonių – Seimo paskelbta amnestija nuteistiesiems. Ministrė pabrėžė, kad problema kilo ne dėl pavienių politikų veiksmų, o dėl sisteminių spragų: nebuvo sukurta aiški lėšų naudojimo ir atsiskaitymo kontrolė. Jos nuomone, jei Seimas, įskaitant tiek daugumą, tiek opoziciją, pritartų amnestijai, tai būtų teisingas sprendimas[2].
Tamašunienė nepalankiai vertina siūlymus keisti Baudžiamąjį kodeksą taip, kad piktnaudžiavimas be turtinės žalos nebūtų baudžiamas. Pasak jos, tokios pataisos leistų išvengti atsakomybės daugeliui asmenų ir nebūtų tinkamas sprendimas.
„Kalbant apie visus tuos tarybų narius ir jų kreipimąsi, kuris pasirodė neseniai, vis dėlto aš galvoju, kad jeigu Seimas in corpore – ir opozicija, ir dauguma – nuspręstume dėl amnestijos, tai tikrai būtų teisingas sprendimas“, – penktadienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Seime sakė ji.
Aštuoni Seimo nariai figūruoja „čekiukų“ bylose: dalis nuteisti, kiti – specialieji liudytojai
Aštuoni buvę ir esami Seimo nariai – keturi socialdemokratai bei po vieną konservatorių, liberalą, „aušrietį“ ir Lietuvos regionų partijos atstovą – figūruoja vadinamosiose „čekiukų“ bylose. Jos susijusios su galimai netinkamu tarnybinių lėšų naudojimu savivaldybėse 2019–2023 metų kadencijoje. Dalis politikų jau nuteisti, tačiau kai kurie Seime dirba, o vienas parlamentaras baudžiamoji atsakomybė išvengė dėl teisinės neliečiamybės[3].
Socialdemokratams Tomui Martinaičiui ir Eugenijui Sabučiui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Martinaitis pripažįsta galėjęs padaryti klaidų, siekdamas gauti kompensacijas už tarybos darbo metu patirtas sąnaudas, tačiau pabrėžia bendradarbiavimo su teisėsauga svarbą. Sabutis tvirtina nepažeidęs įstatymų. Specialiojo liudytojo statusas leidžia apklausti asmenį, bet neįrodo kaltės.
Kiti politikai patyrė įvairias teisines pasekmes. Liberalų atstovas Andrius Bagdonas grąžino daugiau nei 4 tūkst. eurų, tačiau byla perduota teismui. Konservatorius Andrius Vyšniauskas nuteistas už dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą, jam skirta bauda ir draudimas eiti viešąsias pareigas.
Socialdemokratai Arūnas Dudėnas ir Ramūnas Vyžintas bylinėjosi civiline tvarka, atlygindami kompensacijas savivaldybėms. Regionų partijos atstovė Vaida Giraitytė-Juškevičienė išteisinta, nes teismas konstatavo, kad jos pateikti duomenys nebuvo klaidinantys.
