Jungtinėse Valstijose aktyvėja vidinė migracija
Per pastaruosius porą metų JAV suaktyvėjo vidinė migracija į padidintos klimatinių katastrofų – kaitros, potvynių, gaisrų – rizikos rajonus. Tokias išvadas padarė tyrimą atlikusiu nekilnojamojo turto agentūra „Redfin“. [1]
Per 2021 ir 2022 metus į labiausiai nuo potvynių kenčiančius šalies regionus persikėlė apie 400 tūkst. žmonių. Tai – 103 proc. daugiau negu per ankstesnį dviejų metų laikotarpį. Tuo pat metu į apygardas, kuriose didžiausias gaisrų pavojus atvyko 446 tūkst. žmonių daugiau negu išvyko, o tai yra 51 proc. daugiau negu 2019–2020 metais. Į didžiausios ekstremalaus karšio rizikos rajonus persikraustė 629 tūkst. žmonių (plius 17 proc.).
Vyriausiojo „Redfin“ ekonomisto pavaduotojas Derelas Feirveteris (Daryl Fairweather) tokias tendencijas aiškina tuo, jog žmonės vis dažniau ieško pigaus būsto ir jo įperkamumas vertinamas iškeliamas aukščiau už potencialius klimatinius pavojus. Iš megapolių persikraustyti į gerokai karštesnius regionus daugelį amerikiečių paskatino smarkiai išaugusios dalyje miestų nekilnojamojo turto kainos, žemos paskolų palūkanos ir COVID-19 pandemijos metu išpopuliarėjęs nuotolinis darbas.
„Žmonės ieško vietų, kur šilta ir maži mokesčiai. Šios trumpalaikės problemos nusveria bet kokią riziką dėl galimų klimatinių sukrėtimų“, – patikslino jis.
Klimatinės katastrofos amerikiečius gąsdina vis mažiau
Ankstesnis „Redfin“ tyrimas atskleidė, kad būstą besirenkantys pirkėjai gali atkreipti dėmesį į klimatinių kataklizmų keliamą pavojų, tačiau jiems tai netaps esminiu veiksniu, patikslino ekonomistas. Taip pat ekspertai nustatė, kad 55 proc. namų, pastatytų Jungtinėse Valstijose per pastarąjį dešimtmetį, patenka į potencialią miškų gaisrų rizikos zoną, o 45 proc. – į sausros rizikos zoną. Namams, pastatytiems tarp 1900 ir 1959 metų, šie rodikliai, atitinkamai, yra 14 ir 37 proc.
„Redfin“ tyrimai paremti amerikiečių nekomercinės organizacijos „First Street Foundation“ duomenimis. Pastaroji renka informaciją apie klimatines rizikas ir pažymi apygardas bei rajonus, kuriuose miškų gaisrų, potvynių, kaitros ir sausros pavojai yra didžiausi. [2] Taip pat autoriai išanalizavo naujausius gyventojų surašymo duomenis.
Ameriką užplūstančių karščio bangų gali daugėti
Prieš keletą dienų, kai šalies pietvakariuose oro temperatūra mušė visus rekordus, JAV sinoptikai perspėjo dėl neigiamą poveikį sveikatai galinčių turėti karščių.
Jeigu tai būtų vienkartinis ar trumpalaikis reiškinys, į jį būtų galima nekreipti dėmesio, tačiau, specialistų vertinimu, kaitra ne tik išsilaikys ilgai, bet ir apims teritorijas nuo Kalifornijos iki Pietų Floridos. Šiame plote gyvena apie 100 mln. žmonių. Nacionalinė meteorologinė tarnyba prognozavo, kad karštis gali laikytis porą savaičių. [3]
„Kaitra išplis po Kaliforniją, Nevadą, Arizoną ir pasieks net Vakarų Teksasą“, – perspėjo Nacionalinės meteorologinės tarnybos meteorologas iš Finikso Tomas Fridersas (Tom Frieders).
Didžiausiame Arizonos valstijos mieste Finikse 13 dienų iš eilės termometras rodė + 43 C temperatūrą. Specialistų skaičiavimu, artimiausiomis dienomis turėjo būti sumuštas 1974 metų karščio rekordas, kuomet kaitra mieste išsilaikė 18 dienų. Liepos viduryje temperatūra Las Vegase buvo pakilusi iki + 42 C, o antroje jos pusėje šoktelėjo iki rekordinių + 47 laipsnių.
Sinoptikų teigimu, tokius temperatūros šuolius lėmė atmosferoje susikaupęs užsistovėjusio oro sluoksnis. Ši masė blokavo šviežio, gerokai vėsesnio, oro judėjimą, todėl žmonės kentė nepakeliamus karščius. Gelbėdamiesi nuo jų, Finikso gyventojai šlavė buitinės technikos parduotuves, pirkdami ventiliatorius ir kondicionierius. Apie tai, kiek karščiausiomis dienomis išaugo elektros suvartojimas, deja, bet pranešta nebuvo.
Ekspertai anomalius gamtinius reiškinius yra linkę sieti su dėl žmonių veiklos kintančiu klimatu, tačiau į tokių teiginių rėmus ne visada telpa prieš šimtą ar daugiau metų buvusios situacijos, kai žiemomis taip pat ne visada būdavo sniego, o vasaromis užplūsdavo neregėti karščiai. [4]
