Korupcija Ukrainoje šalies rėmėjus gali priversti atsitraukti
JAV didinant karinę bei finansinę pagalbą Ukrainai, pastaraisiais mėnesiais ima augti amerikiečių, kritiškai vertinančių tokią pagalbą, skaičius. Paskutinės apklausos duomenimis, maždaug ketvirtadalis JAV piliečių mano, kad jų šalis pernelyg gausiai remia Ukrainą.
Tokį kintantį JAV piliečių požiūrį gali lemti ir tai, kad daugėja informacijos apie Ukrainoje vykdomas korupcijos schemas. Neseniai pranešta, kad Ukrainos saugumo tarnyba kartu su Ekonominio saugumo biuru ir Valstybiniu tyrimų biuru atliko eilę kratų pas Ukrainos verslininkus ir buvusius aukšto rango pareigūnus.
Vis dėlto, manoma, kad tikrieji korupcijos mastai Vakarams taip ir lieka nežinomi. Spekuliuojama ir tai, kokia dalis ukrainiečiams aukojamų finansinių išteklių, daiktų ar net maisto, iš tiesų pasiekia vargstančiuosius, o kokia dalimi galimai naudojasi patys pareigūnai bei valdžios atstovai.
Tačiau amerikiečiams vis kritiškiau vertinant didžiulę karinę bei finansinę paramą Ukrainai, britų nuomonės nekinta. Britai dažniau nei daugelis kitų apklaustų šalių atstovų pritaria valdžios veiksmams Ukrainai remti ir net teigia, kad jų valstybė turi remti visas suverenias šalis, kai jos yra užpuolamos.
Amerikiečių prielankumas Ukrainai mažėja
JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad netrukus planuoja pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie papildomos JAV karinės pagalbos Ukrainai paketus. Keli su šiuo klausimu susipažinę Baltųjų rūmų šaltiniai teigia, kad naujas paramos paketas gali būti paviešintas dar šią savaitę.
Manoma, kad JAV rengiasi pasiūlyti Kijevui dar 2,2 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą, į kurį pirmą kartą turėtų būti įtrauktos ilgesnio nuotolio raketos.
Tokio masto paramai vis tęsiantis, daugėja amerikiečių, teigiančių, kad JAV per gausiai remia Ukrainą. Paskutiniais „Pew Research Center“ duomenimis, 26 proc. JAV apklaustų respondentų teigia, kad JAV teikia per didelę paramą Ukrainai, 31 proc. mano, kad ji yra tinkama, o 20 proc. norėtų, kad JAV dar pasistengtų ir padėtų daugiau.
Suaugusiųjų JAV piliečių, teigiančių, kad JAV teikia per didelę paramą Ukrainai, dalis nuo praėjusių metų rugsėjo padidėjo 6 proc., o nuo tada, kai Rusija pernai pradėjo invaziją į Ukrainą, net 19 proc. .
Šį pokytį, tikėtina, lėmė didėjanti respublikonų, teigiančių, kad JAV teikia per didelę paramą Ukrainai, įtaka. Šiuo metu tokios nuomonės laikosi 40 proc. respublikonų. Vis dėlto, padaugėjo ir demokratų, teigiančių, kad JAV per daug remia Ukrainą.
Tuo tarpu JAV visuomenės dėmesys Rusijos ir Ukrainos konfliktui kito menkai: maždaug 65 proc. amerikiečių bent šiek tiek seka naujienas apie invaziją. Tačiau lyginant su pirmosiomis konflikto savaitėmis, skiriasi partijų nuomonės dėl to, ar Rusijos invazija į Ukrainą kelia grėsmę JAV.
Praėjusių metų kovą respublikonai ir demokratai vienodai dažnai teigė, kad invazija yra pavojinga JAV. Tačiau dabar tam pritarti yra linkę tik 29 proc. respublikonų ir 43 proc. demokratų.
Nepaisant politinių preferencijų, JAV visuomenės vertinimu, J. Bideno administracijos atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą išlieka vertinamas palankiau nei bendras prezidento darbo vertinimas. Dabar 38 proc. amerikiečių pritaria J. Bideno darbo rezultatams, bet net 6 iš 10 nepritaria.
Ukrainoje klestinti korupcija neramina rėmėjus
JAV yra didžiausia paramos Ukrainai tiekėja. Karo draskomą šalį remia ir kitos Vakarų valstybės, o pati Ukraina deklaruoja, kad siekia eiti demokratiniu keliu, viliasi neilgai trukus tapti Europos Sąjungos (ES) nare. Vis dėlto, net ir karo metu, šalyje klesti milžiniška korupcija, į kurios schemas įsitraukia ne tik verslininkai, oligarchai, bet ir valdžios atstovai.
Ukrainos saugumo tarnyba neseniai atskleidė bendrovių „Ukrnafta“ ir „PJSC Ukrtatnafta“ vadovų stambaus masto schemą, kuria siekta pasisavinti maždaug 40 mlrd. grivinų. Vasario 1 d. kratos buvo atliktos pas verslininką Ihorį Kolomojskį, buvusį vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą, gynybos ministro pavaduotoją Bohdaną Chmelnickį, Kijevo mokesčių tarnybos vadovą Viačeslavą Šapovalovą ir kitus pareigūnus.
„Nustatyta, kad neteisėti mechanizmai buvo derinami su mokesčių vengimu ir nusikalstamu būdu gautų lėšų legalizavimu“, – sakoma saugumo tarnybų pareiškime spaudai.
Jau anksčiau pranešta, kad iš pareigų atsistatydino arba buvo atleisti keli kiti vyriausybės, kelių regioninių karinių administracijų nariai. Sausio pradžioje, Gynybos ministeriją taip pat sukrėtė skandalas, kai žiniasklaida palygino Gynybos ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos perkamų maisto produktų kainas. Paskelbtose maisto tiekimo sutarčių kopijose bendra sutarties vertė siekė 13 mlrd. grivinų.
Netylant kalboms apie korupciją, o daliai informacijos pasiekiant ir Vakarų žiniasklaidą, Ukraina turi imtis bent parodomųjų priemonių kovojant su šia opia problema.
„Valdžia ir Zelenskis jaučia visuomenės spaudimą, ypač kai supranta, kad fronte žūsta daugybė žmonių, o Zelenskis galvoja apie antrąją kadenciją. Šių korupcijos skandalų pėdsakai nepadeda jam priartėti prie pergalės rinkimuose. Iš tikrųjų pasisavinama daug lėšų, kurios galėjo būti skirtos ekonomikai ir kariuomenei remti. Juk viskas, kas susiję su karinėmis operacijomis, finansuojama iš biudžeto“, – sako Nacionalinės antikrizinės grupės vadovaujantysis partneris Tarasas Zahorodnyj.
Pasak jo, JAV ir partnerių reikalavimai pradėti kovoti su korupcija taip pat galėjo paskatinti Ukrainos valdžios ir verslo atstovų kratas.
„Tai blogas signalas korumpuotiems pareigūnams, o kitas žingsnis, jei valdžios institucijoms nepavyks, bus areštai užsienyje ir, galbūt, jų pasmerkimas JAV. Ir akivaizdu, kad korupcijos tema J. Bideno administracijai nuolat aktuali: kuo daugiau korupcijos skandalų Ukrainoje, tuo daugiau klausimų, kodėl jūs padedate šiai šaliai?“ – sako T. Zagorodnyj.
Tuo tarpu fondo „Maidan Zakhodornykh Spravy“ politikos ir ekonomikos ekspertas Jurijus Smeljanskis sako, kad karo metu korupcijos skandalų valdžioje net daugėja.
„Iš tikrųjų tai nusikaltimas nacionaliniam saugumui, kai mums tenka kreiptis pagalbos į Vakarų partnerius, o mūsų šalyje korupcijos skandalai kasdien tampa beveik norma“, – pabrėžia J. Smeljanskis.
Britai ir toliau aktyviai pasisako už Ukrainos rėmimą
Vis dėlto, augant abejonėms dėl to, kaip skaidriai Ukrainos valdžia tvarkosi su iš Vakarų gaunama parama, skubėti nusigręžti nuo Ukrainos rengiasi ne visi. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės piliečiai dažniau nei daugelis kitų apklaustų šalių pritaria veiksmams Ukrainai remti ir teigia, kad jų valstybė turi remti visas suverenias šalis, kai jos yra užpuolamos.
Paskutinės „Ipsos“ apklausos duomenimis, 7 iš 10 apklaustų britų pritaria griežtoms ekonominėms sankcijoms Rusijai ir tolesnei paramai Ukrainai tol, kol iš šios šalies teritorijos bus išvesti visi Rusijos kariai. Beveik 3 iš 4 britų atskleidžia, jog atidžiai seka pranešimus apie Rusijos invaziją į Ukrainą, palyginti su 64 proc. kitų pasaulio šalių apklaustųjų vidurkiu.
8 iš 10 respondentų sutinka, kad nieko nedarant, tai paskatins Rusiją imtis tolesnių karinių veiksmų Europoje, o toks pat skaičius Jungtinės Karalystės piliečių mano, kad svarbu išlaikyti sankcijas Rusijos naftai ir dujoms, net jei šią žiemą dėl to tenka kęsti kainų šuolį. 8 iš 10 britų taip pat teigia, kad Rusijai neturėtų būti leidžiama dalyvauti tarptautiniuose sporto renginiuose.
Britai taip pat dažniau nei vidutiniškai visame pasaulyje sutinka, kad jų šalis turi remti visas suverenias valstybes, kai jos yra užpuolamos. Taip mano net 81 proc. britų, palyginus su 70 proc. kitų apklaustųjų.
