Amazonės miškų kirtimas Brazilijoje – mažiausias nuo 1988 m.: rekordas likus savaitei iki lemiamų rinkimų

Miškų kirtimas Brazilijos Amazonėje nukrito iki žemiausio lygio nuo matavimų pradžios 1988 m. Brazilijos nacionalinio kosmoso tyrimų instituto (INPE) palydovinės „Prodes“ sistemos duomenimis, per metus iki 2026 m. liepos Amazonėje iškirsta 3 335 kv. km miško. Tai 41,8 proc. mažiau nei ankstesniu laikotarpiu. Duomenys paskelbti likus kiek daugiau nei savaitei iki spalio 25 d. Brazilijos prezidento rinkimų antrojo turo. Jame susitiks dabartinis prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva ir Flávio Bolsonaro, buvusio prezidento Jairo Bolsonaro sūnus.

Amazonėje iškirsta 3 335 kv. km – mažiausiai nuo 1988 m.

„Prodes“ laikomas tiksliausiu miškų kirtimo matu Brazilijoje. Portalo „g1“ duomenimis, ankstesniu laikotarpiu sistema užfiksavo 5 731 kv. km iškirsto miško. Naujasis rodiklis ankstesnį žemiausią rekordą pagerino 1 236 kv. km – „The Guardian“ duomenimis, tai prilygsta Rio de Žaneiro miesto plotui. Nuo L. I. Lulos da Silvos administracijos pradžios miškų kirtimo tempas Amazonėje sulėtėjo 71,2 proc.: 2022 m. iškirsta 11 594 kv. km, o 2026 m. – 3 335 kv. km.

„Prodes“ kasmet matuoja faktiškai iškirstą natūralios augmenijos plotą nuo rugpjūčio iki liepos. Sistema naudoja didesnės raiškos palydovines nuotraukas ir fiksuoja visiškai iškirstus plotus nuo 6,25 ha. Kita INPE sistema „Deter“ veikia kaip greito perspėjimo įrankis ir padeda nukreipti patikrinimus. Rugpjūtį paskelbtais „Deter“ duomenimis, įspėjimų apie miškų kirtimą Amazonėje plotas sumažėjo 36 proc. iki 2 874 kv. km. Tai irgi mažiausias rodiklis nuo šios sistemos matavimų pradžios 2016 m.

Rodiklis	Duomenys
Iškirsta Amazonėje 2025–2026 m.	3 335 kv. km
Iškirsta ankstesniu laikotarpiu	5 731 kv. km
Pokytis per metus	−41,8 proc.
Iškirsta Amazonėje 2022 m.	11 594 kv. km
Pokytis nuo 2022 m.	−71,2 proc.
Iškirsta Seradu savanoje	5 516,69 kv. km (−23,8 proc.)

Šaltiniai: INPE „Prodes“ duomenys per „g1“ ir „The Guardian“.

Daugiausia miško iškirsta Paros, Mato Grosso ir Amazonaso valstijose

„g1“ duomenimis, daugiausia miško, kaip ir anksčiau, iškirsta Paros valstijoje – 1 130 kv. km, arba 33,9 proc. viso Amazonės ploto. Vis dėlto, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, ten iškirsta 45,3 proc. mažiau. Mato Grosso valstijoje iškirsta 849 kv. km, Amazonase – 525 kv. km, o kirtimai ten sumažėjo atitinkamai 46,7 ir 46,4 proc. Šios trys valstijos kartu sudaro apie 75 proc. viso iškirsto Amazonės ploto. Vienintelė valstija, kurioje kirtimai išaugo 0,4 proc., yra Roraima. „The Guardian“ ją vadina J. Bolsonaro šalininkų tvirtove.

Gretimoje Seradu savanoje iškirsta 5 516,69 kv. km augmenijos – mažiausiai nuo 2001 m. Per ketverius metus kirtimai šioje savanoje sumažėjo 48,4 proc. „The Guardian“ pažymi, kad Seradu ilgai buvo laikoma aukojama teritorija: sojų ir jautienos augintojai joje galėjo iškirsti daugiau miško nei Amazonėje. „g1“ aiškina, kad čia kirtimai mažėja lėčiau ir dėl įstatymų: Miškų kodeksas Seradu leidžia teisėtai iškirsti didesnę privačių valdų dalį nei Amazonėje.

Miškų kirtimo mažėjimą lėmė griežtesnė kontrolė ir nuotoliniai draudimai

„The Guardian“ duomenimis, kirtimų sumažėjimą daugiausia lėmė griežtesnės kontrolės priemonės ir valstybės investicijos į aplinkosaugos agentūras. „g1“ nurodo, kad vienas svarbiausių žingsnių buvo 2023 m. atnaujintas Miškų kirtimo Amazonėje prevencijos ir kontrolės veiksmų planas (PPCDAm). Jis sukurtas 2004 m. ir buvo spartaus kirtimų mažėjimo 2004–2014 m. pagrindas. Taip pat taikomi nuotoliniai draudimai: be leidimo iškirsti plotai nustatomi iš palydovinių nuotraukų ir blokuojami be patikrinimo vietoje. Savininkas tokio ploto negali naudoti ir negali parduoti jame pagamintos produkcijos.

„Dabar turime planus, kaip spręsti iššūkius visuose Brazilijos biomuose. Stipriname IBAMA veiklą, didiname darbuotojų skaičių ir išteklius, kad patikrinimai būtų veiksmingesni, naudojant daugiau technologijų ir žvalgybos“, – „g1“ sakė Aplinkos ministerijos miškų kirtimo kontrolės sekretorius André Lima. Bankai, skirdami kreditus žemės ūkiui, vis atidžiau vertina ir duomenis apie miškų kirtimą, todėl ūkiams su neteisėtais kirtimais sunkiau gauti finansavimą.

Brazilijos rinkimai lems Amazonės ateitį

J. Bolsonaro kadencijos metu miškų kirtimas Amazonėje išaugo 59,5 proc. „The Guardian“ tai sieja su miškų apsaugos agentūrų finansavimo mažinimu, retesnėmis baudomis už aplinkosaugos nusikaltimus ir žodiniu nelegalių kasėjų, medkirčių bei žemės grobikų skatinimu. J. Bolsonaro vėliau nuteistas už bandymą įvykdyti perversmą. Jo sūnus Flávio pažadėjo tėvą išlaisvinti ir leisti jam užimti bet kokias norimas pareigas vyriausybėje. Pirmajame rinkimų ture L. I. Lula da Silva atsiliko nuo F. Bolsonaro.

Buvusi aplinkos ministrė Marina Silva perspėjo, kad F. Bolsonaro sieks užbaigti tėvo „iškrypusį projektą“ – sunaikinti Amazonę. „The Guardian“ pažymi, kad Amazonėje F. Bolsonaro daugiausia balsų surinko netoli nualintų miškų, kasyklų, galvijų fermų ir sojų monokultūrų, o L. I. Lulos da Silvos parama buvo didesnė dideliuose miestuose ir vietovėse, kur miškas palyginti nepaliestas. „Šis skaičius aiškiai rodo, kad sustabdyti miškų naikinimą Brazilijoje visiškai įmanoma. Tačiau viskas priklauso nuo rinkimų rezultato. Šalis nuspręs, ar judame miškų kirtimo pabaigos, ar miško pabaigos link“, – sakė organizacijos „Klimato observatorija“ vykdomasis sekretorius Marcio Astrini.

Kandidatų skirtumai matyti ir santykiuose su JAV

„The Guardian“ duomenimis, du kandidatai labai skirtingai žiūri ir į Brazilijos santykius su JAV. L. I. Lula da Silva yra perspėjęs, kad D. Trumpas siekia „kolonizuoti“ šalį ir užvaldyti jos išteklius. Amazonę jis gina kaip suverenų Brazilijos turtą, čiabuvių tautų namus ir svarbią pasaulinių klimato stabilizavimo pastangų dalį. Bolsonaro šeima, priešingai, palaiko glaudžius ryšius su JAV: F. Bolsonaro brolis Eduardo nuo praėjusių metų gyvena Teksase ir ragino D. Trumpo administraciją įvesti baudžiamuosius muitus savo paties šaliai. Laikraščio teigimu, Bolsonarams laimėjus valdžią, tikimasi, kad Brazilijos prekybos prioritetai, ypač svarbiausių žaliavų srityje, pasislinks nuo Kinijos ir Europos link JAV.

INPE mokslininkė ir klimato tyrėja Luciana Gatti „g1“ sakė, kad skaičiai yra „politinės valios“ rezultatas. M. Astrini pridūrė, kad kirtimų mažėjimas rodo, jog galima auginti ekonomiką nenaikinant natūralios augmenijos. „Klaidingas pasakojimas, kad aplinkosauga trukdo šalies plėtrai, griūva būtent dėl šių skaičių“, – sakė jis.