Dronai Baltarusijoje – tik organizacijoms ir juridiniams asmenims
Kaimyninėje Baltarusijoje įsigaliojo griežta, bepiločių skraidyklių įvežimo, eksploatacijos, pardavimo ar gaminimo tvarka. Visa tai leidžiama tik organizacijoms arba įmonėms, o privatūs asmenys apie nuosavus dronus gali pamiršti, nurodoma šalies vadovo A. Lukašenkos pasirašytame įsake. [1]
Dokumentas pavadinimu „Apie civilių bepiločių skraidančių aparatų apskaitą ir eksploataciją“, kaip teigia jo sudarytojai, skirtas padidinti visuomenės saugumą bei reglamentuoti civilių bepiločių skraidyklių ir aviamodelių naudojimo tvarką.
Baltarusijoje bepiločių naudojimo tvarka bus ir ji bus griežta
Numatoma, kad norėdami įvežti į Baltarusijos teritoriją bepiločius skraidančius aparatus, tiek organizacijos, tiek privatūs verslininkai privalės gauti Transporto ir komunikacijų ministerijos Aviacijos departamento leidimą. Taip pat departamentas vykdys organizacijų ir verslininkų turimų dronų apskaitą.
Bepilotis orlaivis – autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomas orlaivis be įgulos. Dažniausiai naudojamas karo tikslais. Bepiločiai orlaiviai skirstomi į kovos ir žvalgybos, vienkartinius ir daugkartinius.[2]
Paraleliai bus sukurta automatizuota valstybinė bepiločių skraidančių aparatų apskaita bei uždrausta tokią techniką įvežti, eksploatuoti ar gaminti eiliniams piliečiams.
Įsako dalis, kuria draudžiama bepiločių eksploatacija ir gamyba, įsigalioja po jo oficialaus paskelbimo, dalis numatanti draudimą juos saugoti ar prekiauti – po šešių mėnesių.
Per šešių mėnesių laikotarpį nuo tos dienos, kai Įsakas bus oficialiai paskelbtas, privatūs asmenys turimus dronus gali perleisti organizacijoms arba individualiems verslininkams. Taip pat juos galima bus perduoti Vyriausybės įgaliojimus turinčioms organizacijoms.[3]
Rusijoje analogiški draudimai įsigaliojo po to, kai dronais buvo atakuoti keli šalies regionai.
Tikėtina, kad A. Lukašenkos dronų draudimo pavyzdžiu gali pasekti ir kaimynai
Nors Baltarusijos kaimynės negaili kritikos nei asmeniškai A. Lukašenkai, nei vadinamajam Minsko režimui, labai tikėtina, kad netrukus ir jos gali pasekti baltarusių pavyzdžiu.
Neseniai „Respublikos“ kalbintas Lietuvos karo lakūnas, atsargos karininkas Zenonas Vegelevičius teigė, kad šiai dienai bent jau Lietuva tinkamos oro gynybos neturi. Pasak jo, realų pavojų šalies oro erdvei kelia tiek didieji „Bayraktar“ tipo dronai, tiek mažesnės skraidyklės.[4]
Apsaugai nuo pirmųjų reikėtų efektyviai veikiančios priešlėktuvinės gynybos. Latviai su estais tokią jau diegia, Lietuvos valdžia vis dar svajoja, kad visas potencialias problemas išspręs NATO ir keli oro patruliavimo misiją vykdantys lėktuvai.
Bayraktar TB2 – Turkijoje gaminamas vidutinio nuotolio daugkartinio panaudojimo dronas, valdomas nuotoliniu būdu arba autonomiškai. Didžiausias kilimo svoris 650 kg, o sparnų ilgis – 12 metrų. Maksimalus skrydžio aukštis – 6750 metrų, o veikimo nuotolis – 150 km nuo valdymo stoties.[5]
Ne ką mažesnį pavojų, Z. Vegelevičiaus vertinimu, kelia ir mažieji dronai. Jie yra sunkiau pastebimi, dėl jų niekas į orą nekels naikintuvų, tačiau net ir nedidelis dronas gali skraidinti sprogmenis, kurių detonavimas kritiškai svarbioje infrastruktūroje pridarytų ne ką mažiau problemų, negu tiesioginis artilerijos sviedinio pataikymas.
Be to, tokius dronus galima pakelti į orą iš bet kur, o jeigu juose dar nustatyta skrydžio kryptis ar konkretus taikinys, jiems nebūtinas operatorius, todėl atsekti atakos pradžios vietą tampa praktiškai neįmanoma. Tai beje nutiko ir Baltarusijoje, kur bepilotės skraidyklės atakavo oro uoste stovėjusį karinį lėktuvą.
Rusijos karinį lėktuvą „A-50U“ Baltarusijos Mačiuliščių aerodrome (Minsko sritis) atakavo baltarusių partizanai, kurie panaudojo du dronus.Tai sekmadienį pranešė stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“, kuria remiasi UNIAN.
„Šiandieninė Baltarusijos partizanų ataka prieš Rusijos tolimojo radiolokacinio aptikimo sistemos lėktuvą „A-50U“ Mačiuliščiuose buvo surengta panaudojus du dronus… „Belaruski Gajun“ taip pat turi informacijos, kad Lukašenkos pareigūnai rado rankinę su dronų valdymo pultais“, – sakoma stebėjimo grupės pranešime „Telegram“ kanale.Pasak šaltinių, diversiją įvykdę baltarusiai sėkmingai pasislėpė ir yra užsienyje. [6]
Įvertinus bendrą situaciją regione ir vis labiau augančią įtampą, nereikėtų stebėtis, jeigu bepilotes skraidykles užsimos kontroliuoti ir Lietuvos ar Lenkijos valdžios. Kita vertus, kadangi šis sprendimas būtų vienas protingesnių, mažai tikėtina, kad buvęs KGB archyvų saugotojas ar „Miss Dubai“ jį priimtų…
