„Bet kokį mėšlo gabalą, jeigu jis įvyniojamas auksu ir tik tada pateikiamas tautai, tai už jį ir nubalsuos“, – apie situaciją Lietuvos „tautiškumo“ padangėje rėžia Algimantas Rusteika, pridurdamas, esą jei šalis iš tiesų būtų laisva, tokių reiškinių nebūtų.
Pašnekovas tikras: bendražmogiška politinė arena tautiečiams beveik neprieinama – nėra diskusijos, daug dalykų slepiama, dėl ko liaudis tampa poliarizuota.
A. Rusteika už dabartinę situaciją šalyje linkęs „padėkoti“ „landsbergių“ klanui, kuriam atrodo, jog pamatinės vertybės yra „kažkokios keistos – iš Kremliaus“. Vis dėlto, pastarasis tikras: „bendražmogiški įsitikinimai neabejotinai susiję su žmogaus prigimtiniais interesais, tokiais kaip šeima, tauta, valstybės išlikimas, laisvės“.
Valdžioje esantys veidai, jo manymu, ne itin suinteresuoti rasti visiems tinkamą sprendimą; „jei tik būtų noro, konsensusą visuomet galima rasti, tačiau visuomenė supriešinama specialiai“.
„Ukrainos-Rusijos karo fone buvo būtinas visuomenės bei valstybės solidarumas, nes, prasidėjus geopolitiniam slinkiui, atėjo sunkūs laikai. Visgi, už vienybę pasisakantys tautiečiai buvo apkaltinti Rusijos palaikytojais“.
Pašnekovas įsitikinęs: „karo pabaigos nėra, nes nei viena pusė neturėtų tiek persvaros, kad įveiktų kitą, be to, nei viena pusė nesuinteresuota, gi moralė – ne šio pasaulio dimensija“.
„Geopolitikoje, kur vyksta didžiųjų valstybių varžybos dėl interesų, dėl resursų, dėl įtakos sferų, nėra jokios moralės – nei iš vienos pusės“. <…> „Taika bus tada, kai ji bus kažkam naudinga“.
Apie visą tai ir dar daugiau naujame laidos „Riba“ epizode, kurio necenzūruotą, pilną versiją rasite tik 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.
