Alus – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, tačiau jo kainos daug kur kandžiojasi
Alus yra populiariausias alkoholinis gėrimas pasaulyje. Iš tiesų, po vandens ir arbatos alus yra dažniausiai vartojamas gėrimas pasaulyje, kartu, alus yra ir pats seniausias alkoholinis gėrimas istorijoje[1].
Neseniai paskelbtame daugiausiai alaus suvartojančių šalių reitinge išskirtos net 25 pasaulio šalys, kurios alaus išgeria itin daug. 2021 m. alaus suvartojimo ataskaitoje teigiama, kad bendras alaus suvartojimas pasaulyje padidėjo 4 proc. ir pasiekė 7,13 mln. kilolitrų[2].
Daugiausia alaus suvartojančių šalių sąrašo viršuje yra Kinija, kurioje 2021 m. išgerta daugiau kaip 38 mln. kilolitrų šio gėrimo. Tai sudaro kiek daugiau nei 20 proc. pasaulinės rinkos dalies. Toliau rikiuojasi Jungtinės Valstijos, kur 2021 m. amerikiečiai išgėrė daugiau nei 24 mln. kilolitrų alaus.
Tiesa, įdomu tai, kad nors pagal bendrą suvartoto alaus kiekį pirmauja Kinija, o po jos seka JAV, Čekijoje jau 29-erius metus iš eilės buvo užfiksuotas didžiausias vienam gyventojui tenkantis alaus kiekis.
Tokie alaus suvartojimo skaičiai tik patvirtino šio gėrimo populiarumą, tačiau vienose šalyse gyventojai alumi mėgautis gali dažniau nei kitose, o tam įtakos turi kaina.
Didelėje dalyje Rytų Europos valstybių alaus kainos tikrai nesikandžioje, tačiau Šiaurės Europoje jos yra kur kas aukštesnės. Būtent prie pastarųjų šalių grupės šiuo atveju galima priskirti ir Lietuvą, kur bokalas alaus jau netrukus gali tapti tikra prabanga.
Alaus kainos Lietuvoje gerokai lenkia populiariausių Europos kurortų kainas
Europoje brangiausias alus yra Skandinavijoje, o pigiausias – pietuose, Rytų Europoje ir Balkanuose[3]. Pats pigiausias alus yra Rumunijoje, kur pusė litro pilstomo alaus vidutiniškai kainuoja 1,62 euro. Tai yra 77 centais mažiau nei Kroatijoje, kur pusė litro alaus dažniausiai yra parduodama už 2,39 euro.
Slovėnai už tą patį kiekį alaus moka 2,80 euro, o brangiausias alus vartojamas Europos šiaurėje, konkrečiai, Suomijoje. Pusė litro vietinio pilstomo alaus Suomijoje kainuoja net 7 eurus. Kainos nedžiugina ir Danijoje, kur už pusę litro alaus bokalą gali tekti sumokėti 6,71 euro, o Švedijoje – 6,17 euro.
Prancūzijoje alus kainuoja apie 6,00 eurus, Airijoje – 5,50 euro, Italijoje, Liuksemburge ir Olandijoje – 5 eurus. Estijoje alus kainuoja apie 4,50 euro, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Graikijoje – 4,00 eurus.
Lietuvoje alus vidutiniškai kainuoja 4,00 eurus, Kipre, Maltoje, Latvijoje – 3,00 eurus, Slovėnijoje – 2,80 euro, Lenkijoje – 2,62 euro, Ispanijoje – 2,50 euro, o Kroatijoje –2,39 euro.
Bene mažiausiai už alų sumokėti tenka portugalams, kur alus kainuoja apie 2,00 eurus. Čekijoje alus atsieina apie 1,92 euro, Slovakijoje – 1,80 euro, Bulgarijoje –1,79 euro, Vengrijoje – 1,69 euro, o Rumunijoje – 1,62 euro.
Kainų skirtumai ypač pastebimas tampa tuomet, kai pradedama lyginti skirtingus Europos kurortus. Pavyzdžiui, Gdanske žinomo prekės ženklo alaus butelis kainuoja apie 1,20 euro[4]. Populiarioje Graikijos saloje Santorinyje vietinis alus 0,5 litro pilstomas alus kainuos apie 4, 25 euro[5]. Ispanijoje, Maljorkoje alaus butelis kainuoja apie 1,40 euro[6]. Sent Tropezo kurorte vietinis alus kainuos net apie 12 eurų[7]. Vengrijoje, Budapešte alus kainuos apie 2,50 euro, o Čekijos sostinėje Prahoje – 3 eurus[8].
Tuo tarpu pasižvalgius į kainas Palangoje ar kitame Lietuvos kurorte galime pastebėti, kad mes tikrai neatsiliekame nuo pačių populiariausių Europos miestų. Mažo bokalo alaus kainos Lietuvoje, priklausomai nuo maitinimo įstaigos, miesto bei paties alaus rūšies, gali svyruoti, tačiau vis tiek išlieka aukšta. Pavyzdžiui, sostinėje Vilniuje alus gali kainuoti nuo 4,50 euro[9], tuo tarpu Palangoje – net nuo 6 eurų[10].
Alaus istorija – ilga ir neatsiejama nuo kultūrinės evoliucijos
Žmonės jau ne vieną tūkstantį metų geria alų. Archeologai, tyrinėdami senąsias žmonių civilizacijos ištakas, nustatė, kad senosios bendruomenės daugiausia vertėsi alkoholiu. Pavyzdžiui, Pietryčių Turkijoje esančioje Gobekli Tepe provincijoje, kurios ištakos siekia daugiau nei prieš 10 000 metų, aptiktas ne vienas alaus virimo įrodymas[11]
Alaus gamyba ir šio gėrimo vartojimas anuomet buvo siejamas ne tik su pramogomis, tačiau su kultūra. O tokios sąsajos, iš dalies, yra išlikusios iki pat šių dienų.
Neseniai alaus gynėjų grupės „Campaign for Real Ale“ (CAMRA) atliktas tyrimas parodė, kad lankymasis alaus bare padeda gerinti socialinius įgūdžius, o tai didina bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Tyrimo duomenimis, žmonės, remiantys vietinę alaus užeigą ar barą, turi platesnį artimų draugų ratą, o tai taip pat reiškia, kad jie labiau pasitiki savimi ir kitais, yra labiau įsitraukę į bendruomenę.
Ekspertai teigia, kad alus, lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais, bendruomeniškumą labiau skatina todėl, kad gali būti vartojamas saikingiau. Dėl to, gėrimas ir tapo toks populiarus, koks yra dabar.
Per 2017 m. „Gallup“ apklausą, net 40 proc. jos dalyvių pirmenybę teikė alui, 30 proc. vynui ir 26 proc. kitiems alkoholiniams gėrimams. Alus populiaresnis vyrų tarpe; apklausos duomenimis, jį rinkosi 62 proc. apklaustų vyrų ir 19 proc. moterų. O toks alaus populiarumas yra susijęs su sportu.
Minesotos universiteto tyrimo duomenimis, net 48 proc. amerikiečių sporto sirgalių geria per sporto varžybas. Tuo tarpu „Harris“ atliktoje apklausoje amerikiečių buvo klausiama, koks gėrimas ateina į galvą paminėjus tam tikras sporto šakas. Alus užėmė pirmąją vietą: 75 proc. respondentų jį siejo su futbolu, o 70 proc. su beisbolu.
Tačiau tai dabartis, o alaus ištakos – senos ir gilios. Pirmieji alaus gamybos įrodymai siekia maždaug 7000-6000 m. pr. m. e. Mesopotamijoje. Šumerai, Mesopotamijos gyventojai, vieni pirmųjų pradėjo auginti javų grūdus, pavyzdžiui, miežius, ir fermentuoti juos alui gaminti.
Alus turėjo didelę kultūrinę ir ekonominę įtaką senovės Šumere ir Babilone. Jis buvo esminė kasdienio gyvenimo ir religinių ritualų dalis. Šumerai turėjo alaus deivę Ninkasi, o alaus virimas buvo itin gerbiama profesija.
Alus buvo paplitęs ir senovės Egipte, kur jį vartojo ir suaugusieji, ir vaikai. Jis buvo laikomas pagrindine egiptiečių mitybos dalimi ir dažnai buvo verdamas namuose. Egiptiečiai turėjo keletą alaus rūšių, o alus buvo siejamas su religinėmis šventėmis.
Viduramžiais alaus gamyba tapo glaudžiai susijusi su vienuolynais Europoje, o 1516 m. Vokietijoje buvo priimtas alaus grynumo įstatymas. Jame buvo nustatyta, kad alus turi būti verdamas tik iš miežių, vandens ir apynių, vėliau buvo pridėta ir mielių. Šiuo įstatymu, kuris iki šiol daro įtaką Vokietijos alaus gamybai, siekta apsaugoti vartotojus ir išlaikyti alaus kokybę.
Pramonės revoliucija XVIII a. atnešė didelę alaus gamybos technologijos pažangą. Mechanizacija leido gaminti alų didesniu mastu, visoje Europoje, o vėliau ir Šiaurės Amerikoje.
XIX ir XX a. toliau tobulėjo alaus gaminimo technologijos, šaldymas ir supratimas apie mielių fermentaciją. Tai paskatino masinę produkciją, o XX a. pabaigoje atsiradus amatininkų alaus gamybai, atgimė susidomėjimas tradiciniais alaus gamybos metodais ir įvairiais alaus stiliais, kurie šiandien sudomina vis daugiau žmonių.
