<h2>Nėščiųjų patirtys lyg iš siaubo filmo scenarijaus</h2>
<p>Nėštumas moters gyvenime yra neabejotinas perversmų ir pokyčių metas. Vienos šią žinią priima džiugiai ir su nekantrumu skuba ruoštis motinystei. Kitos, dėl įvairių gyvenimiškų situacijų atsargiai įvertina galimas permainas, o kartais priima ir sudėtingus sprendimus. Kad ir kuriuo keliu eitų nėščioji, pasirinktų susilaukti kūdikio ar atlikti nėštumo nutraukimą, kiekviena moteris pirmiausia kreipiasi į medikus ir save bei savo vaisių atiduoda į, kaip ir pažiūros būtų galima manyti, patyrusias ir profesionalias rankas.</p>
<p>Vis dėlto, pastaruoju metu šalyje pasigirsta vis labiau sukrečiančios istorijos, kuriuose moters ir kūdikio sveikatai bei gyvybei pavojų sukelia ne kas kitas, bet visokeriopą pagalbą užtikrinti turintys gydytojai. Viena paskutinių tokių istorijų, ne tik sukrečia, tačiau ir kaip reikiant priverčia abejoti mūsų medicinos profesionalų kompetencija ir elementaria, profesine bei žmogiška etika. Neseniai tikrą pragarą išgyvenusi kaunietė, savo sukrečiančią istoriją ryžosi pasidalinti su „Kas vyksta Kaune" redakcija.</p>
<p>Moteris pasakoja, jog su vyru jau augina du vaikus, o mažiausiajam jų tik septyni mėnesiai, tad pasitarus su sutuoktiniu, šeima nusprendė nėštumą nutraukti, o moteris apžiūrai užsiregistravo į P. Mažylio gimdymo namus. Ten, ji buvo apžiūrėta žinomo ir patyrusio gydytojo Mariaus Goberio, kuris konsultacijos metu nurodė, kad nėštumo esą 7-8 savaičių. Po šios konsultacijos moteris buvo paruošta operacijai, kuri pasak gydytojo, praėjo visiškai sklandžiai. Po kelių valandų pacientė išvyko į namus, tačiau praėjus dviem paroms pasijuto prastai: skundėsi stipriais skausmais ir gausiu kraujavimu, tad buvo išvežta į gydymo įstaigą.</p>
<p>Būtent Kauno ligoninės Priėmimo skyriuje ir paaiškėjo, kad moters gimdoje yra gyvas, plakančia širdimi, beveik 19 savaičių kūdikis, tačiau šanso išgyventi jam jau nebėra: P. Mažylio gimdymo namuose moteriai operacijos metu visgi buvo atliktas ne nėštumo nutraukimas, o nuleisti vaisiaus vandenys[1]. Didžiulį sukrėtimą patyrusi pacientė buvo stacionarizuota, pradėtas taikyti gydymas dėl uždegimo.</p>
<p>Kelias paras teko laukti natūralios kūdikio mirties, o po jos, sekė ir gimdymas. Moteris tikina, kad jeigu būtų sužinojusi, jog nėštumas pažengęs net iki 18 savaičių ir 3 dienų, su vyru vis dėlto būtų ryžęsi dar vienam vaikui. Su didžiuliais išgyvenimais besidorojanti šeima dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas. LSMU Kauno ligoninės komunikacijos skyrius šio atvejo nekomentuoja, kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas.</p>
<p>Remiantis Baudžiamojo kodekso 229 str., valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Vis dėlto, galima pastebėti niūrią tendenciją, jog nuskriaustųjų ne vienas ir ne du, tačiau savo veiksmų atsakomybės naštos dažnam medikui nešti netenka.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jonathan-sanchez-p4taofaauqm-unsplash.jpg" alt="Nėštumas" /></p>
<h2>Dangstomas medikų aplaidumas kainuoja gyvybes</h2>
<p>Deja, bet panašių istorijų Lietuvoje netrūksta. Ne viena gimdyvė skundžiasi toli gražu ne tik piktu akušerės žvilgsniu ar griežtu žodžiu, tačiau medikų nekompetencija, kuri stumia tiek pačias moteris, tiek jų kūdikius į mirties glėbį. Iš tiesų, tokius atvejus tinkamiausiai apibūdina terminas akušerinis arba gimdymo smurtas. Tai apima medicininio personalo kišimąsi į moterų kūno ir jo reprodukcinius procesus nehumanišku elgesiu ir gydymu, piktnaudžiavimą vaistais, natūralius procesus paverčiant patologiniais, kartu sukeliant autonomijos trūkumą ir apribojant galimybes priimti laisvus sprendimus, susijusius su jų kūnu ir seksualumu[2].</p>
<p>Vienas pagrindinių akušerinį smurtą įtakojančių veiksnių yra medikų atsakomybė. Šiuolaikinėje visuomenėje atsakingais už gimdyvę ir ateinantį kūdikį yra laikomi gimdymą priimantys medikai. Bet kuris pacientas, o ypač skausmus kenčianti gimdyvė, save ir savo vaiko gyvybę bei sveikatą visiškai atiduoda į medikų rankas, kurie turėtų ne tik suteikti visą įmanomą pagalbą, tačiau ištikus staigiems pokyčiams, blogėjant moters ar jos kūdikio sveikatos rodikliams, apie esamą situaciją informuoti tiek pacientę, tiek su ja esančius artimuosius. Informacijos slėpimas, skuboti gydytojų veiksmai neretai turi itin liūdnas pasekmes.</p>
<p>Rugpjūčio mėnesį šalies medijose jau nuskambėjo atvejis, kai Kauno Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose vykęs gimdymas pasibaigė kūdikio mirtimi, o skausmo prislėgta pora dėl to kaltina būtent medicinos personalą. Tuomet, į žiniasklaidą besikreipęs kūdikio netekęs vyras pasakojo, jog jo žmona turėjo gestacinį nėščiųjų diabetą, atidžiai prižiūrėjo mitybą, o medikai kartojo, kad pernešioti negalima.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/javier-de-la-maza-moc47qgbho4-unsplash.jpg" alt="Gimdymas" /></p>
<p>Vis tik, gimdymo datai atėjus kilo nerimas. Abejones vijo gydytoja, kuri teigė, kad mamos ir vaiko duomenys labai geri, nėra reikalo skubėti. Nors ultragarsinės apžiūros metu gydytoja patvirtino, kad vaiko virkštelė apsivyniojusi kaklą, tačiau nuramino, kad dabar tai – dažnas reiškinys ir kad kas trečia moteris gimdo kūdikį su apsivyniojusia virkštele. Porai atvykus į Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus nerims dėl neprasidedančio gimdymo vėl sustiprėjo.</p>
<p>Po paros, dėl itin lėto kaklelio vėrimosi moteriai į veną buvo pradėti leisti sąrėmius skatinantys vaistai, kurie iššaukė skausmus. Vėliau, buvo suleista ir pirmoji epidūrinės nejautros dozė, po to, ir dar viena, tačiau skausmai sumažėjo menkai. Vyras pasakojo, kad jo žmona pradėjo drebėti, prasidėjo traukuliai, buvo prašoma atlikti Cezario pjūvio operaciją, tačiau medikų personalas pasakė, kad moteris sveika ir pagimdys pati[3]. Po dvi paras trukusio skatinimo ir skausmo, pora pagaliau buvo pakviesta į gimdyklą, tačiau blogybės nesibaigė, o po didelių kančių moteris vis tik pagimdė jau negyvą kūdikį. Šeima teiravosi kūdikio mirties priežasties, tačiau atsimušė į tylos sieną.</p>
<p>Deja, bet nekompetetingi ir sunkiai suvokiami medikų veiksmai retai kada sulaukia dėmesio iš aukščiausių institucijų, o gydytojų atsakomybės stoka ir toliau pastebima. Regis, kad XXI amžiuje numirti gimdykloje, deja, bet vis dar yra realu. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai aiškina tvarką, kaip tiriami naujagimių ir gimdyvių mirties atvejai. Skelbiama, kad jei nustatoma, kad tai įvyko dėl medikų kaltės, gali būti sustabdyta arba panaikinta jų licencija, tačiau ministerija neatskleidžia, kiek tokių atvejų Lietuvoje buvo[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/janko-ferlic-t5q78o0xtdw-unsplash.jpg" alt="Gimdymas" /></p>
<p>Remiantis SAM informacija, naujagimių, negyvagimių (negyvų gimusių naujagimių), nėščiųjų ir gimdyvių mirties priežastys bei situacijos, kai buvo kilęs pavojus nėščiajai arba gimdyvei, nagrinėjamos remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo". Vadovaujantis įstatymais, slaugytojo, akušerio ar gydytojo veika, kai dėl jo kaltės paciento sveikatai buvo padaryta žala, sukėlusi paciento neįgalumą arba mirtį, laikoma šiurkščia medicinos praktikos arba slaugos ar akušerijos praktikos klaida, kurią nustato sveikatos apsaugos ministro sudaryta profesinės kompetencijos vertinimo komisija.</p>
<p>Į komisiją kreiptis gali sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę atliekančios institucijos, sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, sveikatos apsaugos ministras Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijos siūlymu. Jei grubi klaida yra nustatoma, gydytojo, slaugytojo ar akušerio licencija yra sustabdoma, o medikas privalo tobulinti savo kvalifikaciją. Jei tai padaryti atsisakoma arba nepadaroma per metus, darbo licencija yra panaikinama. Vis tik, konkretūs atvejai nėra viešinami ar aptariami, tad ir pati SAM prisideda prie aplaidžių medikų dangstymo.</p>
<h2>Vieni skundžiasi gydytojų (ne)kompetencija, kiti peikia ir dėl griežtesnio žodžio</h2>
<p>Galima galvoti, kad gyvenant modernioje, išsivysčiusioje valstybėje, kur nestokojama, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, išsilavinusių ir profesionalių medikų, gimdymas nebeturėtų kelti neigiamų emocijų bei išgyvenimų: juk kiekvienai šeimai tai itin džiugus ir laukiamas gyvenimo pokytis. Šiandien nėščiosios Lietuvoje gali gauti gana panašias nėštumo priežiūros bei pačio gimdymo paslaugas, kokios yra siūlomos ir kitose Vakarų šalyse. Moterys gali pasiruošti susitikimui su mažyliu lankydamos nėščiųjų kursus bei paskaitas. Gimdymo skausmai gali būti malšinami vaistais arba pasirenkama eiti natūraliu keliu, be to, vyrai šiandien taip pat yra aktyvūs proceso dalyviai, kurie jau nebelaukia koridoriuje už uždarų durų.</p>
<p>Vis dėlto, nusiskundimų netrūksta, tiesa, ne visi jie yra paremti skausmingomis, naujagimių ar gimdyvių netekčių patirtimis. Tiek žiniasklaidoje, tiek ir socialiniuose tinkluose nesudėtinga rasti nepasitenkinimo istorijų, peikiančių vienų ar kitų gimdymo namų gydytojus ar slaugytojus. Vieniems neįtinka pateikiamas maistas, kitiems, privatumo stoka. Dažna gimdyvė jautriai reaguoja ir į griežtesnį akušerės toną, dėmesio stoką ar net netinkamą žvilgsnį. Šios problemos, vis dėlto, negalėtų būti pateikiamos tame pačiame kontekste kaip neatsakingas medikų elgesys, kainuojantis gyvybes.</p>
<p>Gydytojai yra įpareigoti užtikrinti pacientų gerovę, rūpintis sveikata ir gyvybe, o ne praskaidrinti nuotaiką ar laikyti gimdančiąją už rankos. Nors malonus bendravimas yra svarbi profesionalumo ir kompetencijos dalis, liūdnos patirtys rodo, kad pirmiausia, dėmesys turėtų būti atkreiptas į gydytojų atsakomybės ir žmogiškumo stoką, o ne etiketą.</p>
