<h2>Mokestis dar turėtų būti tikslinamas</h2>
<p>Į dienos šviesą iškilus Finansų ministerijos inicijuojamam naujajam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui, kurį planuojama įvesti kiekvienam turimam NT objektui, vis daugiau pasigirsta nuomonių, kad toks mokestis nėra tikslingas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus siūlo ne apmokestinti atskirą objektą, bet susumuoti asmens turimų NT objektų vertę visoje Lietuvoje. O štai prezidentas Gitanas Nausėda ragina nesiimti pavienių naujų mokesčių įvedinėjimų, o imtis platesnio masto mokestinės reformos. Tuo tarpu teisininkai nuogąstauja, kad naujasis mokestis reikštų, kad asmuo už savo NT objektą mokėtų antrą kartą.</p>
<p>Prasidėjusios diskusijos dėl naujo NT objektų apmokestinimo sukėlė tikras audras visuomenėje. Vieni puolė priešintis argumentuodami, kad dabar tam yra netinkamas metas, kiti tokią iniciatyvą sveikino teigdami, kad naujiems mokesčiams tinkamas metas niekada ir neateina. O štai G. Šimkus, nors ir mato, kur iniciatyva dar galėtų būti tobulinama, prasidėjusias diskusijas vertina teigiamai[2].</p>
<p>Anot Lietuvos banko vadovo, tikslingiau būtų šį mokestį apskaičiuoti ne apmokestinant kiekvieną NT objektą atskirai, bet susumuoti visų asmens turimų NT objektų vertę visoje Lietuvoje.</p>
<blockquote>
<p>Jei turimų NT objektų vertė nebūtų sumuojama, asmuo, turintis daugiau turto atskirose savivaldybėse išloštų, mat jo kiekvienam būstui būtų taikomas mažesnis progresinis tarifas nei žmogui, turinčiam mažiau turto, bet vienoje savivaldybėje[2].</p>
</blockquote>
<p>Naujojo mokesčio naudą įžvelgia ir prezidentas G. Nausėda, tačiau, jo teigimu, reikėtų imtis ne pavienio mokesčio įvedimo, bet visos mokestinės reformos. </p>
<blockquote>
<p>„Visgi esu įsitikinęs, kad Lietuvai būtų naudingiau, jei NT mokestis būtų svarstomas kompleksiškai su kitais mokestiniais pakeitimais, o ne kaip neišbaigta pavienė iniciatyva be pilno paketo. Kviesčiau valdančiuosius imtis mokesčių reformos iš esmės“, – komentavo prezidentas[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nt-8.jpg" alt="" /></p>
<h2>Baiminamasi dėl savivaldybių piktnaudžiavimo</h2>
<p>O štai banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, toks mokestis, kuris gali tapti vienu iš pagrindinių savivaldybės biudžeto pajamų šaltiniu, jau yra „seniai vilkinta reforma“[5].</p>
<blockquote>
<p>Visgi ekonomistas sukritikavo užmojį apmokestinti atskirus NT objektus, o ne imant jų vertės sumą bendrai, mat pagal naująjį modelį turintis daug pigių būstų žmogus sumokės daug mažiau nei tas, kuris turi vieną, bet brangų objektą. </p>
</blockquote>
<p>Pasak N. Mačiulio, kitas klausimas kyla, kodėl toks mokestis nustumtas į 2025-uosius, o galėtų būti įgyvendinamas ir anksčiau – juk sumokėti 10 ar 15 eurų per metus, anot jo, tikrai gali kiekvienas. Tačiau, kad mokestis būtų taikomas tikslingai, esą būtina centrinei valdžiai nustatyti gaires, kuriomis būtų ribojamos savivaldybių galimybės numatyti išimtis ar piktnaudžiauti.</p>
<p>Pavyzdžiui, jau vien tai, anot jo, kad dabartiniai tarifai nustatomi kaip „labai simboliniai“, leidžia savivaldybėms nustatyti labai mažą tarifą ar numatyti kitas išimtis. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Kai yra išimtys, visą laiką užsidega raudona šviesa, kad gali atsirasti daug erdvės piktnaudžiavimui“, – teigė N. Mačiulis[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mokstis.jpg" alt="" /></p>
<h2>Teks susimokėti antrą kartą?</h2>
<p>Erdvę piktnaudžiavimui įvedant naująjį mokestį įžvelgia ir advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė, mokesčių teisės ekspertė Agnė Pimpytė. Anot jos, nekilnojamąjį turtą žmogus dažniausiai perka iš santaupų ar pasinaudodamas iš banko gautu kreditu. O tai, pasak teisininkės, reiškia, kad asmuo, kaupdamas pinigines lėšas santaupų pavidalu, kiekvieną kartą tą daro atskaičiuodamas mokesčius – dalis lėšų yra sumokama į biudžetą[8].</p>
<blockquote>
<p>„Vadinasi, asmuo, prieš įgydamas nekilnojamąjį turtą, kaupia lėšas, nuo kurių mokestines prievoles įgyvendina esamuoju laikotarpiu, t. y. gaudamas tas lėšas ir (ar) pasibaigus apmokestinamajam laikotarpiui“, – teigia A. Pimpytė[8].</p>
</blockquote>
<p>Teisininkė pažymi, kad asmens santaupas sudaro lėšos, nuo kurių atitinkamu metu buvo įgyvendintos visos mokestinės prievolės. Ekspertė pastebi, kad naujasis NT mokestis apskritai pats iš savęs nėra teisingas, kadangi norima apmokestinti vien tai, kad asmuo iš savo sutaupytų lėšų įsigijo gyvenamąjį būstą, o siekiamas apmokestinti NT nėra naudojamas pajamoms uždirbti.</p>
<p>O štai dar blogiau, jei toks turtas įsigyjamas banko kredito pagalba sumokant pradinį įnašą – tokiu atveju jau yra ne tik išleidžiamos santaupos, nuo kurių jau sumokėti pajamų mokesčiai, bet reikia ir papildomai mokėti NT mokestį vien todėl, kad tas turtas buvo įsigytas.</p>
<blockquote>
<p>„Tokiame kontekste siūlymas mokėti mokestį tik dėl to, kad asmuo dirbo, taupė ir įsigijo atitinkamo nekilnojamojo turto, atrodo, švelniai tariant, akiplėšiškai“, – konstatavo ekspertė[8].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/moekstis.jpg" alt="" /></p>
<h2>„Nuskausminama“ vidurinioji klasė</h2>
<p>Tai, kad naujasis mokestis, nors ir teigiama, kad nedidelis, užnertų kilpą ant galvos vidurinei klasei, neslėpė ir Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas. Pasak jo, jau dabar didelė dalis vidurinei klasei priskiriamų gyventojų jau „krūpčioja“ pagalvoję apie euriboro pokyčius, lemsiančius ir būsto paskolos mėnesinių įmokų augimą[10].</p>
<p>O štai „valstietis“ Valius Ąžuolas dar labiau pakurstė aistras atskleidęs, kad iš Finansų ministerijos jau girdimi grasinimai savivaldybėms nebeleisti daugiau skolintis investicijoms, jei Seimas nepritars naujam NT mokesčio modeliui[10].</p>
<p>Kad nėra prasmės dar vienam naujam mokesčiui, pritarė ir konservatorius Mykolas Majauskas.</p>
<blockquote>
<p>„Girdime, kad toks mokestis yra daugelyje ES valstybių, bet tai nėra priežastis jį įvesti Lietuvoje. Kalbama, kad tai gali stabilizuoti NT rinką, bet augančios palūkanų normos tai padarys su kaupu“, – teigė parlamentaras[12].</p>
</blockquote>
<p>Ekonomistas Algirdas Bartkus pastebi, kad pritarus naujajam mokesčiui, tikrasis jo mokėtojas bus asmuo, neturintis nekilnojamojo turto ir nuomojantis būstą. A. Bartkus taip pat negailėjo patarimų valdantiesiems, kaip kitais būdais surinkti mokesčius į savivaldybių biudžetus.</p>
<blockquote>
<p>„Susigalvokite, kaip tuos pinigus užsidirbti, o ne pasiimti iš žmonių kišenių. Užsiimkite investicijomis, darbo vietų kūrimu. Pritraukite verslus.</p>
<p>„Land Rover“, „Jaguar“ turi būti ne Slovakijoje, o Lietuvoje. „Continental“ kita gamykla irgi turi būti ne kur nors Lenkijoje, o Lietuvoje. Tai yra jūsų kelias į klestėjimą, o ne mokesčiai“, – neslėpė A. Bartkus[12].</p>
</blockquote>
<p>Naująjį NT mokestį pasiūliusi finansų ministrė Gintarė Skaistė argumentuoja, kad Lietuvai jau laikas pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu, kur gyventojai moka mokestį nuo turimo nekilnojamo turto, o iš papildytų savivaldybių biudžetų esą būtų galima gerinti gyventojų gerbūvį.</p>
<p>Siūloma, kad toks <a title="Valdžia vėl siautėja: ruošiasi apmokestinti absoliučiai visą nekilnojamąjį turtą" href="/valdzia-vel-siauteja-ruosiasi-apmokestinti-absoliuciai-visa-nekilnojamaji-turta">mokestis </a>būtų mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą, o senjorai, sulaukę 65 metų amžiaus, jų pačių prašymu dešimties metų laikotarpiui nuo šio mokesčio galėtų būti atleidžiami.</p>
<p>Be papildomo NT mokesčio, valdantieji užsimojo ir į ožio ragą riesti nuomotojus <a title="Nauji NT mokesčiai: šansų įsigyti ar išsinuomoti būstą mažėja iki minimumo" href="/nauji-nt-mokesciai-sansu-isigyti-ar-issinuomoti-busta-mazeja-iki-minimumo">siūlydami apmokestinti</a> ir nuomojamą būstą nuo 0,1 iki 3 proc. siekiančiu tarifu.</p>
