Po šalį sukrėtusio vaiko dingimo, žvilgsnis į neraminančią statistiką: dingsta ne tik suaugę, bet ir vaikai
Lietuvą sekmadienio vakarą Lietuvą sukrėtė žinia apie devynmetės Agotos R. dingimą. Mergaitė išėjo iš namų, esančių Kaune, Trešnių take, planavo vykti į parduotuvę, tačiau iki šiol negrįžo. Anot policijos, paskutinė žinoma mergaitės vieta yra viešojo transporto stotelė, esanti Chemijos gatvėje.
Kauno apskrities policija kartu su kinologais, šauliais ir savanoriais vykdo intensyvias mergaitės paieškas, prie jų prisideda tiek situacijai neabejingi piliečiai, tiek socialinių tinklų vartotojai, besidalinantys gausiu informacijos kiekiu internete.
Viliantis, kad Kaune dingusi mergaitė netrukus bus rasta gyva ir sveika, ši situacija paskatino pasidomėti ir kitais dingusių žmonių, ypatingai – vaikų, atvejais. Deja, bet šie atvejai nėra pavieniai ar itin reti.
Europoje kas 2-3 minutes gaunamas pranešimas apie dingusį vaiką[1], kasmet pranešama apie maždaug milijoną dingusių nepilnamečių. Lietuvoje statistika ne tokia šokiruojanti, tačiau vis tiek neramina. Kasmet šalyje dingsta tūkstančiai vaikų, tačiau apie tai kalbėti garsiau pradedama tik labiau išskirtiniais atvejais, o eiliniai mažamečių dingimai dažniau nugula tik policijos suvestinėse.
Tūkstančiai dingusių vaikų, kurių likimas lieka neaiškus
Per metus Lietuvoje pranešama apie kelis šimtus arba net tūkstančius dingusių vaikų. Bendras vaikų, kurių paieška buvo oficialiai paskelbta, skaičius 2018 m. siekė 979. Iš jų – 500 berniukų ir 479 mergaičių[2].
2019 m. dingusių vaikų užfiksuota 939, 437 jų buvo berniukai ir 502 mergaitės. 2020 m. šalyje dingusiais laikyti 720 nepilnamečiai asmenys, 343 berniukai ir 377 mergaitės. 2021 m. Lietuvoje dingo 506 nepilnamečiai, tarp kurių – 243 berniukai bei 263 mergaitės.
Remiantis paskutiniais 2022 m. duomenimis, Lietuvoje buvo dingę 499 vaikai: 244 berniukai ir 255 mergaitės.
Tačiau remiantis oficialios statistikos duomenimis, dar kitokia situacija pastebima kalbant apie paskelbtų vaikų paieškų skaičius.
2018 m. tokių vaikų paieškų paskelbta net 3 046, 1463 berniukams ir 1 583 mergaitėms.2019 m. paieškų paskelbta dar daugiau – 3 615, 1566 berniukams bei 2049 mergaitėms. 2020 m. – 2 281, iš jų 1027 berniukams bei 1254 mergaitėms. 2021 m. – 1 575, iš kurių 793 berniukams ir 782 mergaitėms.
2022 m . paskelbtų vaikų paieškų skaičius siekė 1 938, iš jų 908 berniukams ir 1030 mergaitėms.
Remiantis statistika taip pat pastebima, kad dažniausiai dingsta 15-17 m. nepilnamečiai asmenys, dingimai taip pat kiek dažnesni 10-14 m. amžiaus grupėje. Jaunesnių vaikų ar net kūdikių dingimai Lietuvoje yra išskirtinai pavieniai atvejai.
Statistika kinta menkai, keičiasi tik paieškos ypatybės
Kaip teigia Dingusių žmonių šeimos paramos centro vadovė Natalja Kurčinskajos, situacija Lietuvoje dėl dingstančių vaikų nuo pat Nepriklausomybės pradžios nelabai kinta: skaičiai lieka panašūs.
Vis dėlto, dabartiniais laikais pasikeitė tai, kad atsakingos tarnybos dingusio vaiko pradeda ieškoti iš karto gavusios pranešimą, o ne po trijų dienų ar net savaitės.
Kalbėdama apie nepilnamečių dingimo situacijas, N. Kurčinskaja pažymi, kad negali išskirti, kurios lyties vaikų dingsta daugiau, mat skaičiai labai panašūs, bet teigia, kad didžioji dalis vaikų dingimo priežasčių slypi būtent tėvų elgesyje su jais.
O koks šių vaikų likimas? Specialistės teigimu, apie 90 proc. dingusių vaikų yra pabėgę iš namų arba pagrobti, įtraukti į prekybą žmonėmis, į seksualinį išnaudojimą, į visokias nusikalstamas veikas.
Ką daryti dingus vaikui?
Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) veikia nemokamas pagalbos telefonas 116 000, skirtas pranešimams apie dingusius vaikus. Šia paslauga galima pasinaudoti nuo 2014 metų, bet kuriuo paros metu, 7 dienas per savaitę.
Karštosios linijos internetiniame puslapyje skelbiama, kad į ją gali kreiptis tiek dingusio vaiko artimieji, tiek pabėgę, pasiklydę ar pagrobti vaikai, tiek visuomenės nariai, turintys informacijos apie dingusį vaiką. Žinoma, turintys reikšmingos informacijos visada pirmiausiai ja pasidalinti turi su policijos pareigūnais.
Ekspertai pažymi, kad dingus žmogui, o ypač mažamečiam vaikui, itin svarbus yra viešumas: svarbu dalintis naujausiomis dingusio asmens nuotraukomis, kad jį būtų galima kuo lengviau atpažinti[3].
Tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ieškomas asmuo tikrai dingo, ar jo nėra kartu su draugais arba giminaičiais. Jeigu atsakymas neigiamas, būtina sužinoti kur ir su kuo vaikas buvo pastebėtas paskutinį kartą, būtina susisiekti su jo draugais, mokytojais, sužinoti, kada, kur, su kuo išėjo po pamokų, ar buvo mokykloje, koks buvo jo/jos elgesys.
Ieškant dingusio asmens reikia išnaudoti visas ryšio priemones, tiek mobilųjį telefoną, tiek socialinius tinklus ir pan. Taip pat reikėtų susisiekti su ligoninių priėmimo skyriais, pasiteirauti apie neatpažintus asmenis, kurie atitinka ieškomojo aprašymą[4].
Policija sako, jog gavusi pranešimą apie dingusį žmogų visada reaguoja vienodai – nedelsiant pradeda paieškas. Vis dėlto, tolimesni veiksmai priklauso nuo pateiktos informacijos.
Jeigu paauglys yra linkęs bėgti iš namų ir tai daro jau kažkelintą kartą, paieška vykdoma vienaip. Tačiau jeigu mažamečio dingimas yra pirmas ir netikėtas, atvejis dažniausiai reiškia ypatingą situaciją, galimą nelaimę ar nusikalstamą veiką[5].
Dingusių vaikų statistika Europoje – dar labiau gąsdinanti
Europoje kasmet dingsta 250 000 vaikų, o tai reiškia, kad kas dvi minutes dingsta po vieną vaiką[6]. Vien 2022 m. į 116 000 Europos karštųjų linijų, skirtų dingusiems vaikams, kreipėsi 70 855 asmenys.
Dauguma šių atvejų buvo susiję su iš namų pabėgusiais vaikais: jie sudarė 66 proc. visų naujai užregistruotų atvejų. Dar 24 proc. atvejų buvo susiję su tėvų pagrobimais.
Dingusių vaikų skaičius ypač neraminantis yra Prancūzijoje. Vienoje naujausių ataskaitų yra teigiama, kad 2022 m. Prancūzijoje kas 12 minučių dingdavo po vieną vaiką[7].
Prancūzijos vidaus reikalų ministerija skelbė, kad 2022 m. buvo pranešta apie 43 202 nepilnamečių dingimą. Ataskaitoje teigiama, kad 37,9 proc. šių vaikų yra jaunesni nei 15 metų.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nuo 2018 m. 3,6 proc. padaugėjo iš namų pabėgusių jaunesnių nei 15 metų vaikų.
41 518 iš šių vaikų buvo paskelbti pabėgusiais iš namų, 1 140 atvejų buvo susieti su netikėtu dingimu. 544 atvejai fiksuoti tada, kai vaikai buvo pagrobti vieno iš tėvų.
