<h2>Ramybė ir susitelkimas atsispindi Advento žvakučių liepsnose</h2>
<p>Gruodžio 1-ąją atrodo viskas pasikeičia. Jei iki šiol, laukti bei ruoštis šv. Kalėdoms atrodė kiek per anksti ir net šventvagiška, atėjus gruodžiui, džiugus nerimastingumas tampa visiškai suprantamas. Likus mažiau nei mėnesiui iki svarbiausių metų švenčių, kiekvienas namų ūkis ir šeima pasineria į pasiruošimo darbus: planuoja šv. Kūčių vakarienę, dailina kiekvieną namų kampelį, mažieji noriai rengia dovanų sąrašą Kalėdų Seneliui. O kur dar varginantys apsilankymai prekybos centruose ar vienas kitą vejantys darbo bei draugų vakarėliai. Kartais galbūt net imame ir pamirštame, kad tos savaitės iki šv. Kalėdų yra adventas – laikotarpis skirtas susitelkimui ir susikaupimui, o ne nuolatiniam darbų ir įsipareigojimų vajui.</p>
<p>Adventas lotyniškai reiškia atėjimą. Tai yra keturių savaičių rimties, susikaupimo, atgailos laikotarpis, kai krikščionys laukia Kūdikėlio Jėzaus gimimo. Liaudyje jis apytikriai skaičiuojamas nuo Šv. Andriejaus dienos, lapkričio 30-osios, dažniau, nuo gruodžio 1-osios, iki šv. Kalėdų. Be to, laikoma, kad būtent adventu prasideda naujieji liturginiai (bažnytiniai) metai[1]. Todėl, per adventą, bažnyčios sutraukia daug tikinčių, laikomos ankstyvosios Mišios, skirtos Marijos garbei, liaudyje dar vadinamos rarotinėmis ar rarotais. Senais laikais, dalyvavimas šiose mišiose buvo bene privalomas: jei bent vienas iš šeimos narių neapsilankydavo mišiose, tai buvo laikoma dideliu apsileidimu ir gėda.</p>
<div class="Paragraph__component" data-paragraph-id="paragraph_2C089A9E-CF29-B016-C461-67B3E274AE87">Šiais metais adventas prasideda lapkričio 28-ąją, sekmadienį[2]. Kiekviena advento savaitė įprastai siejama su skirtinga dvasingumo tematika. Kiekvieną savaitę įprasta deginti ir skirtingas, minimą temą atspindinčias žvakeles. Įdomu tai, kad advento vainikas yra pagonybės laikų palikimas. Mūsų protėviai rinkdavo eglišakių viršūnėles ir uždegdavo pavasario sugrįžimo vilties, šviesos pergalės prieš žiemos tamsą ženklan. Dabar, prasmė jau kita: trokštamos šviesos, šilumos, gyvybės laukiama ne iš saulės, bet iš Kristaus.</div>
<div class="Paragraph__component" data-paragraph-id="paragraph_2C089A9E-CF29-B016-C461-67B3E274AE87">
<p>Advento vainikas yra apskritas, mat nuo senų senovės ši forma reiškė vienybę. Įprastai, vainikas yra puošiamas raudonomis, rožinėmis arba violetinėmis juostomis: raudona spalva yra Jėzaus meilės simbolis, o violetinė – atgailos ir pasiruošimo. Vainike įtarpuojamos ir keturias advento savaites simbolizuojančios žvakės. Jos yra dviejų spalvų, kaip ir juostos: violetinės bei rožinės[3].</p>
<p>Manoma, kad violetinė spalva išreiškia atgailą ir grįžimą pas Viešpatį, o rožinė – džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Pirmoji žvakė įprastai vadinama Pranašo, antroji – Betliejaus, Trečioji – Piemenų, o ketvirtoji – angelų. Tiesa, kaip ir dažnai, papročiai bei tradicijos skiriasi žvelgiant į skirtingas šalis bei kultūras. Advento vainikai jau nebėra tokia įprasta tradicija kaip anksčiau, o ir susikaupimo laikotarpį kai kur pakeitė trankios linksmybės ir pramogos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elena-mozhvilo-wbenc1brggi-unsplash.jpg" alt="Adventas" /></p>
<h2>Advento laikotarpiu verta pasirūpinti savo siela</h2>
<p>Tikriausiai daugelis užaugo su raginimais advento laikotarpiu susilaikyti nuo didelių puotų, švenčių, vakarėlių ir kitų garsių linksmybių. Mūsų seneliai bei proseneliai vis dar šventai tikėjo, kad būtent iki šv. Kalėdų esantis laikotarpis yra kaip tik pats metas, kai galime nurimti, susitelkti į save bei savo vidų. Bažnyčia advento laikotarpiu ragina vengti ir svaigalų, ir laikytis pasninko. Kadangi pasninko tradicijos diktuoja, jog svarbu vengti mėsiškų ir gyvulinės kilmės patiekalų, būdavo atsigręžiama į daržoves, vaisius, miltinius patiekalus.</p>
<p>Pasninkas neįsivaizduojamas ir be įvairių žuvies patiekalų, ypač silkės. Vietoje mėsos buvo naudojamos pupelės, lęšiai, bolivinės balandos ar avinžirniai. Taip pat, ant ant stalo savo vietą atrasdavo ir burokėliai, žirniai, džiovinti vaisiai bei grybai. Vis tik, svarbu atminti, kad mūsų protėviai viso Advento metu tikrai nebūdavo alkani, todėl badauti nerekomenduojama ir mums[4]. Mityba advento metu turi būti pilnavertė: juk svarbu ne tik padėti varnelę ties privalomu pasninkavimu, tačiau iš tiesų atsakingai peržvelgti savo mitybos racioną. Tai bus naudinga ir dvasine, ir fizine prasme.</p>
<p>Be pasninkavimo, advento laikotarpiu svarbu atsižvelgti ir į kai kurias veiklas. Seniau buvo manytina, kad būdavo darbų, kurie šiuo laikotarpiu yra negalimi. Pavyzdžiui, per adventą žmonės vengdavo kirsti mišką, manydami, kad medžiai augs kreivi arba tikėdavo, kad iš advento metu nukirstų medžių rąstų pastatytuose namuose dažnai lankysis dvasios. Kadangi kai kurie ūkio darbai lyg ir būdavo neleidžiami, tamsiais žiemos vakarais daugiau laiko likdavo dvasingumui. Žmonės rūpindavosi namų jaukumu, susiburdavo žvakių šviesoje, noriai padėdavo ir kitiems, pagalbos stokojantiems. Dėl to ir šiandien adventas laikomas ramybės ir atjautos laikotarpiu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gareth-harper-dabkxsptaek-unsplash.jpg" alt="Šv. Kalėdų laukimas" /></p>
<h2>Advento tradicijos skiriasi: vienur atsigręžiama į tikėjimą, kitur – į gardžius skanumynus</h2>
<p>Šiandien adventas dažnai yra užgožiamas vartotojiškos mados apsipirkinėti ir ruošti šūsnis dovanų. Be to, ypač prigijo ir advento kalendorių tradicija, skatinanti dienas iki švenčių braukti ne tik šokolado pagalba, tačiau ir įvairių, kartais net labai prabangių aksesuarų ar kosmetikos priemonių dėka.</p>
<p>Vis tik, kai kur, senosios tradicijos vis dar gyvos. Štai, Austrijoje adventas neįsivaizduojamas be dainų, o bene garsiausiai skamba šioje šalyje gimusi kalėdinė giesmė „Tyli naktis" (vok. <em>Stille Nacht</em>). Šiuo laikotarpiu ypač populiarūs ir įvairūs miuziklai bei kiti muzikiniai pasirodymai, sutraukiantys mases šventiškai nusiteikusiųjų.</p>
<p>Galbūt kiek netikėta, tačiau adventas minimas ir Kinijoje. Vietinė katalikų bendruomenė advento pradžią mini išpuošiant savo namus spalvotais popieriniais šviestuvais, o langus dekoruojant įvairiomis karpytomis dekoracijomis. Be to, pastaraisiais metais populiarėja tradicija draugams ir artimiesiems padovanoti linksmai supakuotą obuolį.</p>
<p>Vokiečiai Advento laikotarpiu kepa vaisių pyragą arba sausainius. Panašių tradicijų laikosi ir vengrai: kepa tradicinį šventinį vyniotinį su aguonomis bei riešutais. Tuo tarpu kaimynai lenkai, sekmadieniais uoliai traukia į bažnyčią, o ten ne tik meldžiasi, bet ir degina žvakeles, kurios simbolizuoja atleidimą ir ramybę. </p>
<p>Tiesa, adventą įprastai mini tik krikščionys katalikai. Ortodoksai švenčia savąjį adventą, dar vadinamą Pilypo pasninku. Ortodoksų bažnyčioje adventas trunka ne keturias savaites, o 40 dienų[5]. Visą adventą pamaldieji nevalgo mėsos, pieno ir kiaušinių bei jų produktų, vengia didelių linksmybių, tiesa, yra įpratę vakarus skaidrinti vietine muzika bei šokiais. Tiesa, ir šiuo atveju tradicijos skiriasi atsižvelgiant į kiekvieną šalį ir kultūrą.</p>
</div>
