Fotošopas ir DI vienija jėgas ir drauge gali tapti nepavejamu duetu
„Adobe“ savo klientams pristatė tikrą staigmenėlę: atnaujintą populiariojo fotošopo versiją, papildytą pačiomis naujausiomis dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis, leidžiančioms naudotojams išmaniai redaguoti nuotraukas ir vaizdinius.
Naujasis „Adobe Firefly“ įrankis gali greitai ir paprastai pakeisti objektus ar foną vaizdais, sukurtais pagal teksto užklausą. Nors tokia galimybė nėra visiška naujiena – startuoliai kaip „Runway“, „Midjourney“ ar „Stability AI“ jau kuris laikas siūlo tokią paslaugą, „Adobe Firefly“ stebina vartotojus savo galimybėmis.
Daugelis ekspertų teigia, kad tinkamai naudojamas „Adobe Firefly“ galės pagreitinti vaizdų kūrimo ir redagavimo procesą, taip leidžiant kūrėjams susitelkti į meninę vizualizacijos pusę.
O „Adobe“ bendrovės skaitmeninės žiniasklaidos skyriaus vyriausiosios viceprezidentės Ashley Still teigimu, jų produktas išsiskiria tuo, kad vaizdų generatorius yra apmokytas naudoti tik „Adobe Stock“ arba kitą viešai prieinamą vizualią medžiagą.
Taip išvengiama abejotino teisėtumo veiksmų, kai DI, kurdamas dirbtinius vaizdinius, „pasisavina“ autorių teisėmis apsaugotą medžiagą[1].
Be to, siekiant išvengti autorinių teisių pažeidimų, „Adobe“ taip pat siekia suderinti savo veiklą DI srityje su tokiomis įmonėmis kaip „Nvidia“ ir „Canon“.
Pagal tokią bendradarbiavimo kampaniją, „Adobe“ prie kiekvieno „Adobe Firefly “ kūrinio pridės skaitmeninio turinio rekvizitus, rodančius, kaip jis buvo pakeistas naudojant dirbtinį intelektą.
Vis daugiau vizualinio meno atstovų palankiai vertina DI plėtrą į šią sritį
Remiantis „Adobe“ skaitmeninės patirties ateities ataskaita, vizualinės rinkodaros ir klientų patirties specialistai patys itin optimistiškai vertina į šį sektorių įtraukiamas DI technologijas.
Net 9 iš 10 respondentų tikisi, kad DI padės padidinti jų darbo kokybę, o 96 proc. respondentų mano, kad ši technologija padidins ir jų kūrybiškumą bei padės pasiekti daugiau klientų.
Pasaulinėje apklausoje, kurioje dalyvavo 13 000 vartotojų ir 4250 rinkodaros ir klientų patirties specialistų, išryškėja įdomios tendencijos. Ekspertai prognozuoja, kad DI plėtra vizualinio turinio kūrimo srityje pirmiausiai pajaučiama bus Azijoje.
Vartotojai ir rinkodaros specialistai Indijoje, Malaizijoje, Singapūre ir Tailande pareiškė, kad jau dabar itin aktyviai naudojasi naujausiomis DI technologijomis.
Be to, net 91 proc. Indijos, 87 proc. Singapūro ir Tailando bei 83 proc. Malaizijos vartotojų tikisi, kad įvairūs prekių ženklai ims siūlyti naujų būdų, kaip DI įsitraukti į vizualinės kūrybos darbotvarkę[2].
DI vaizdų kūrimo pajėgumai jau dabar verčia kvestionuoti, kas yra tiesa, o kas – melas
Tačiau su DI plėtra ateina ir rizika. Neseniai socialinėje žiniasklaidoje buvo pasidalinta suklastotu paveikslėliu, kuriame matomas didelis sprogimas netoli Pentagono.
Nors vėliau JAV gynybos departamento pareigūnai patvirtino, kad tokio incidento nebuvo, staigus nuotraukos paplitimas sukėlė klausimų, kiek žalos DI iš tiesų gali pridaryti.
Kaip pareiškė „Bellingcat“ tyrėjas Nickas Watersas, šioje konkrečioje istorijoje įsitikinti, kad nuotrauka tebuvo melas galėjo padėti faktas, kad nebuvo jokių kitų tiesioginių įvykio liudininkų, kurie galėtų patvirtinti įvykį[3].
Vis dėlto, būtina atkreipti dėmesį, kad DI pasitelkus dezinformacijos tikslais, tokių „liudininkų“ surasti nebūtų sudėtinga. Tokia situacija gali tapti gasdinančiu precedentu, kai viena melagiena galėtų privesti prie labai liūdnų padarinių.
Ekspertas N. Watersas aiškina, kad siekiant atpažinti, ar nuotrauka yra tikra, ar tai tik DI darbas, būtina dėmesį sutelkti į detales. DI vis dar sunku atkurti vietoves be atsitiktinių, ten neturinčių būti, objektų.
Tuo tarpu remiantis Australijos mokslininkų tyrimu, kuriame nagrinėjama, kaip žmonės suvokia netikrus ir tikrus vaizdus, mokslininkai išsiaiškino, kad žmonės įprastai puikiai atpažįsta veidus ir nuotraukas, tačiau DI mums jau kelia sunkumų.
Australijos mokslininkai, atlikdami elgesio testus ir neurovaizdavimo eksperimentus, ištyrė, kaip žmonių smegenys suvokia ir atskiria tikroviškas dirbtinio intelekto sukurtas nuotraukas.
Atlikdami neurovaizdinį testą mokslininkai naudojo elektroencefalografiją, kuria matuojamas smegenų elektrinis aktyvumas. Tuo metu tyrimo dalyviams buvo rodomos tikros ir netikros nuotraukos, taip pat, DI pagalba tobulintos realios nuotraukos.
Dalyviai sugebėjo nustatyti, kad DI sukurtos nuotraukos nėra tikros, tačiau jiems sunkiau sekėsi atskirti realias dirbtinio intelekto pakoreguotas nuotraukas nuo visiškai tikrų.
Įdomu ir tai, kad tyrėjai nustatė, kad dalyvių smegenų veikla 54 proc. atvejų leido tiksliai atpažinti dirbtinio intelekto sugeneruotas veidų nuotraukas, tačiau patys žmonės išreikšti žodžiu šį atpažinimą išdrįso retai[4].
Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad žmonių smegenis jau dabar būtina skatinti ir lavinti atpažinti tikrus vaizdinius, nuo koreguotų DI technologija.
Šio tyrimo iniciatoriai taip pat pabrėžia, kad DI gebėjimas dirbti be trikdžių ir žmogaus akiai, ir smegenims, suvokiamų klaidų, tiks plėsis, o tai reiškia, kad mes patys turime tapti kibernetinės saugos, socialinės žiniasklaidos bei technologijų ekspertais, galinčiais greitai ir saugiai atskirti melą, nuo realybės.
