Nėštumo nutraukimas medikamentais Lietuvoje nėra įteisintas
Abortu (medicinine prasme) vadinamas bet koks nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės: į terminą įeina ir savaiminis persileidimas, ir nesivystantis nėštumas ar nėštumo nutraukimas moters noru.
Lietuvoje leidžiama nutraukti nėštumą nesuėjus 12 savaičių. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai, t. y. privačioje klinikoje arba poliklinikoje; tuo tarpu 6 – 12 savaičių nėštumas nutraukiamas tik stacionare. Tarp kitko, nėštumas, kuriam yra ne daugiau nei 22 savaitės, nutraukiamas tik tuo atveju, jei yra kokie nors rimti sveikatos sutrikimai ar grėsmė gyvybei.
Kuomet pirmosios pandemijos bangos metu gydymo įstaigos labai stipriai apribojo savo veiklą, nemaža dalis neplanuotai pastojusių moterų susidūrė su tam tikrais rūpesčiais: abortas buvo sunkiai prieinamas, nes poliklinikos dirbo kitokiu režimu, ir ši procedūra, galima sakyti, tapo išties „neaktualia“ intervencija. (Dėl šios priežasties dalis moterų buvo linkusios ieškoti informacijos apie galimus nėštumo nutraukimo būdus namų sąlygomis).
Kalbant apie medikamentinį abortą Lietuvoje, jis, kaip žinia, nėra prieinamas bei legalizuotas ir visai nesvarbu, kad toks nėštumo nutraukimas pripažintas žymiai saugesniu nei instrumentinis. Medikų nuomone, medikamentinis nėštumo nutraukimas – tai saugi priemonė su itin maža šalutinių poveikių tikimybe, tačiau abortams iki dvyliktos savaitės Lietuvoje tokia procedūra nėra taikoma. Norint nutraukti nėštumą reikia taikyti chirurginę intervenciją, kuomet embrionas išsiurbiamas iš gimdos arba narkozės metu gimda išgramdoma.
Tiesa ta, kad apie medikamentinio aborto legalizavimą svarstoma jau apie du dešimtmečius, bet pas mus vaistai, įeinantys į medikamentinį nėštumo nutraukimą, nėra registruoti – šalyje su ideologijomis susiję argumentai ima viršų.
Įdomu ir tai, kad Estijoje jau ilgą laiką atliekamas toks nėštumo nutraukimas, ir taip, ko gero, vyksta dėl priežasčių, susijusių su estų religija (žmonės yra protestantai). Tuo tarpu moterys Lietuvoje nereiškia nusiskundimų šiuo klausimu tik todėl, jog visuomenėje yra gajūs stereotipai tokių veiksmų atžvilgiu – juk per metus atliekama virš 5 tūkst. abortų.
Praeitais metais JAV buvo nustatyta daugiau abortų apribojimų nei bet kuriais kitais
Teksaso įstatymas yra vienas iš labiausiai kraštutinių: jis draudžia abortus, kai aptinkama embriono širdies veikla, ir tai yra maždaug šešios nėštumo savaitės (tokiu metu daugelis moterų net nežino, kad yra nėščios)[1]. Įstatymo projekte taip pat draudžiami abortai, kurie yra išžaginimo ar kraujomaišos padariniai, tačiau įtraukta išimtis būtinais medicinos pagalbos atvejais.
Šiais metais JAV buvo įvesta daugiau abortų apribojimų nei bet kada anksčiau. Tuo tarpu dalis žmonių tokius nutarimus laiko antikonstituciniais ir kenkiančiais aborto teisėms. Svarbu paminėti ir tai, jog abortų teisių gynėjai pažadėjo užginčyti naująjį įstatymą, kuris, anot jų, yra vienas griežčiausių visoje šalyje.
Iki šiol devyniose valstijose buvo įteisinta 12 abortų draudimų. Tačiau dauguma apribojimų šiuo metu nėra taikomi arba dėl to, kad jie dar neįsigaliojo, arba susiduria su teisiniais iššūkiais. Nors dauguma draudimų yra pagrįsti genetika, kai kuriose valstijose paslaugų teikėjams, nutraukusiems nėštumą dėl vaisiaus anomalijos, gali būti pareikštas kaltinimas: kiekvienas, kuris siūlo ar bando atlikti abortą, gali būti pripažintas kaltu padarius sunkų nusikaltimą, ir jam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų bei bauda.
Vienintelės išimtys yra neatidėliotinos medicinos pagalbos ar mirtinų vaisiaus būklių atveju. Beje, neretai taip pat reikalaujama, kad galiausiai vaisiaus palaikai būtų palaidoti arba kremuojami.
Kiek neįprasta dar ir tai, kad, pavyzdžiui, Arkanzase, egzistuoja beveik visiškas abortų draudimas: visos procedūros valstybėje draudžiamos, nebent iškyla pavojus žmogaus gyvybei, ir į šį punktą neįeina kūdikiai, kuriems diagnozuojamas Dauno sindromas bei išprievartavimo ar kraujomaišos išimtys.
Nors JAV šiais metais intensyvina pastangas pažaboti abortų teises, galimybė naudotis šia procedūra labai skiriasi visoje šalyje: pradedant nuo to, kad reikalaujama, jog pacientės lauktų ilgą laiką, iki valstybės įgaliotų šališkų konsultacijų.
Kadaise buvo kalbama ir apie abortus, atliekamus kelios dienos iki gimdymo. Tačiau šis scenarijus yra kiek netikslus: kai komplikacijos ar problemos atsirasdavo vėlyvo nėštumo metu, pavyzdžiui, jei moteris patekdavo į automobilio avariją arba kentėjo nuo galimai pavojingos gyvybei būklės, susijusios su aukštu kraujospūdžiu, kūdikis buvo gimdomas iki nustatytos datos, paskatinant gimdymą arba atliekant neatidėliotiną cezario pjūvį.
Jei labai vėlyvu nėštumo laikotarpiu buvo nustatyta, kad vaisius yra neperspektyvus – jo būklė neleidžia jam išgyventi po gimimo – moteris galėjo tęsti nėštumą ir pagimdyti negyvą kūdikį arba nuspręsti netęsti nėštumo. Ar tai pavadintumėte abortu, lieka spręsti jums.
Daugiau šalių pandemijos metu „Mifepristoną“ galėjo naudoti namuose
Šiandien beveik visos Europos šalys leidžia abortą paprašius arba dėl tam tikrų socialinių priežasčių bent jau pirmąjį nėštumo trimestrą, ir tik labai maža dalis laikosi itin griežtų įstatymų, draudžiančių jį kone visomis aplinkybėmis. Be to, nėštumo metu abortas taip pat yra teisėtas, kai to reikia norint apsaugoti nėščios moters sveikatą ar gyvybę[2].
Tuo tarpu daugelis Europos šalių ir toliau vykdo reformas, siekdamos pašalinti žalingus procedūrinius reguliavimo barjerus, kurie dažnai trukdo gauti legalią paslaugą.
Tiesa ta, kad abortas Europoje niekada nebuvo lygus, todėl teisė nutraukti nepageidaujamą ar neperspektyvų nėštumą labai skiriasi: pradedant Malta, kur ši procedūra yra neteisėta bet kokiomis aplinkybėmis, baigiant Nyderlandais, kur galioja vieni liberaliausių įstatymų.
Be kita ko, nors priešpandeminės abortų taisyklės Prancūzijoje, Anglijoje, Velse, Škotijoje ir Airijoje leido naudoti tik vieną aborto tabletę namuose, pandemijos metu šios šalys žengė dar vieną žingsnį ir leido „buitiškai“ panaudoti abi nėštumo nutraukimui reikalingas tabletes pacientą prižiūrint medicinos specialistui.
Nėštumo ribos ankstyviems medicininiams abortams taip pat buvo pratęstos keliose šalyse: Škotija pratęsė jį nuo 10 savaičių iki 11 savaičių ir šešių nėštumo dienų, Prancūzija pratęsė galimybę anksti atlikti medicininį abortą namuose nuo septynių iki devynių nėštumo savaičių, o Italija padidino ankstyvo medicininio aborto nėštumo trukmę nuo septynių iki devynių savaičių ir panaikino privalomą hospitalizavimą.
Derėtų paminėti ir tai, jog Lenkijoje galioja vienas griežčiausių abortų įstatymų ES. Prieš pandemiją abortas buvo teisėtas vaisiaus anomalijų, rizikos motinos sveikatai ir nėštumo dėl išžaginimo ar kraujomaišos atvejais[3]. Tačiau Covid-19 krizės metu, Lenkijos parlamentas aptarė teisės akto pasiūlymą „pristabdyti abortą“, kuriuo siekiama apriboti prieigą prie abortų pašalinant vaisiaus anomalijas kaip teisinį šios procedūros pagrindą. 2020 m. Spalio 22 d. Lenkijos Konstitucinis Teismas patvirtino, kad abortai dėl vaisiaus anomalijų nebėra konstituciniai – sprendimas įsiteisėjo šių metų sausį.
Turint omenyje, kad abortai dėl tokių priežasčių sudaro 98 proc., šis sprendimas beveik visiškai blokuoja gyventojų abortų prieinamumą. Taigi, galima sakyti, kad vaisiaus defektai ir persileidimai – nauja Lenkijos norma.
