<h2>Vietoje aborto – atkalbinėjimas?</h2>
<p>Vis labiau liberalizuojant medicininio aborto temą ir jį tapatinant su laisvu moters apsisprendimu kaipgi elgtis su savo kūnu, valdantieji ėmėsi iš esmės tai keisti. Kaip žinia, tokį sprendimą moteris gali pasirinkti dėl įvairiausių veiksnių, vieni iš tokių – krizinės situacijos, kai netenkama paramos iš šalies. Todėl Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, kuriose abortas būtų prilyginamas krizei ir moterys, pasirinkusios nėštumo nutraukimą esą bus informuojamos apie specialias krizinio nėštumo paslaugas. Visgi, naujos pataisos neįtiko kai kuriems parlamentarams, teigiantiems, kad taip tik siekiama gauti finansavimą vienai iš Lietuvoje veikiančių organizacijų.</p>
<p>Parlamentarų Lino Kukuraičio, Laimos Mogenienės, Laimos Nagienės ir Rimos Baškienės parengtame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5 str. pakeitimo įstatyme nurodoma, kad: „Pacientas, svarstantis nėštumo nutraukimą, patyręs persileidimą ar nėštumo nutraukimą, turi iš sveikatos priežiūros specialisto gauti informaciją dėl krizinio nėštumo pagalbos paslaugų teikimo ir konsultavimo galimybių. Šios informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras“[1].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0102-venteviteikaite-12.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sprendimas nutraukti nėštumą taps amoraliu?</h2>
<p>Dėl šio įstatymo projekto ekspertinio vertinimo į Lietuvos Žmogaus Teisių Centrą (LŽTC) kreipėsi LR Seimo Žmogaus teisių komitetas[3].</p>
<p>Galiausiai LŽTC pateikė atsakymą šiam įstatymo projektui nepritariantis dėl kelių priežasčių.</p>
<p>Visų pirma, tai esą netiesiogiai ribotų moters teisę į laisvą apsisprendimą, numatant prievolę į šališką informaciją ir paslaugas svarstant apie nėštumo nutraukimą.</p>
<p>Antra, į šalies teisinę bazę įvesta sąvoka „krizinis nėštumas“ būtų taikoma visiems apsisprendimams atlikti jo nutraukimą, o toks moters sprendimas tarsi būtų vertinamas kaip amoralus ir kraštutinis.</p>
<blockquote>
<p>„Centro nuomone, tik pati moteris, atsižvelgdama į visas gyvenimo aplinkybes ir galimybes rūpintis vaiku, geriausiai gali įvertinti padėtį ir nuspręsti dėl nėštumo nutraukimo. Jai negali būti daromas institucinis ar panašus spaudimas, gėdinimas, kaltės iššaukimas ar panašūs veiksmai dėl jos sprendimo. Priešingai – ji turi gauti mokslu grįstą informaciją ir sulaukti visapusiškos pagalbos“, – pareiškė LŽTC[3].</p>
</blockquote>
<h2>Žalinga pačioms moterims</h2>
<p>Siekiant apsaugoti kuo daugiau moterų nuo pasirinkimo nutraukti nėštumą, pasigirsta ir kitokių nuomonių, esą toks sprendimas, priešingai, padarytų daugiau žalos nei naudos pačioms moterims. Teisininkė ir VšĮ „Stebėk teises“ atstovė Greta Kin mano, jog taip tik būtų dar labiau stigmatizuojamas nėštumo nutraukimas, mat toks sprendimas būtų laikomas ne pacientės privačia teise, bet krize[6].</p>
<p>Pasak G. Kin, kol PSO rekomenduoja valstybėms pašalinti visas įmanomas kliūtis tokiam moters apsisprendimui, Lietuva jas tik sudarytų. </p>
<p>O štai Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė atkreipė dėmesį, kad tokios įstatymo pataisos neturi nieko bendra su moterų gerove – tai siejama su judėjimais prieš abortus, o dabartiniai teisės aktai, pasak jos, jau dabar labai aiškiai nurodo, apie ką specialistas turi informuoti moterį.</p>
<p>Parlamentarė taip pat pastebi, kad minimais įstatymais esą siekiama sukurti nišą vienai organizacijai, kad ši gautų valstybės finansavimą ir įsitvirtintų valstybinėje sistemoje[6]. M. Danielės teigimu, Lietuvoje informaciją apie „krizinį nėštumą“ platina VšĮ Krizinio nėštumo centras. Seimo narei užkliuvo ir tai, kad šiame įstatymo projekte rašoma, jog tvarką parengs Sveikatos apsaugos ministerija.</p>
<blockquote>
<p>„Kas toje Sveikatos apsaugos ministerijoje, kokios jėgos dalyvauja, gal seniai dirbančios, ne šios kadencijos darbuotojai“, – svarstė „laisvietė“[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/krizinis.jpg" alt="" /></p>
<h2>Krizinis ir neplanuotas nėštumas – du skirtingi aspektai</h2>
<p>Įstatymo projektas, kuriuo siekiama atkalbėti abortui pasiryžusias moteris nuo tokio sprendimo, Seimo salę pasiekė dar balandžio pabaigoje. Tada po Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo papildymo projekto pateikimo balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 8 ir susilaikė 21 parlamentaras[7].</p>
<p>Siūlomu projektu siekiama nustatyti krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims laiku prieinamą, kvalifikuotą ir individualizuotą pagalbą bei sumažinti krizinio nėštumo atvejų skaičių ir „kurti palankias sąlygas nėštumui, atsakingai tėvystei“.</p>
<p>Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė atkreipė dėmesį, kad krizinis ir neplanuotas nėštumas skiriasi ir turi skirtingus požymius.</p>
<p>Kriziniu nėštumą galima laikyti tuo atveju, jei moteris jo nenorėjo, neplanavo ir dėl to jai kyla neigiamos emocijos ir patirtys. Į krizinio nėštumo sąvoką taip pat įeina ir tos situacijos, kurių metu paaiškėja būsimo vaikelio raidos trūkumai, įvyksta priešlaikinis gimdymas ar persileidimas ar vaikelis miršta po gimimo[8].</p>
<p>Krizė dėl nėštumo, pasak J. Klovaitės, gali ištikti dėl pačių įvairiausių priežasčių, o tarp dažniausiai pasitaikančių – finansiniai sunkumai, pašliję santykiai su partneriu arba dėl labai jauno ar vyresnio amžiaus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pilvas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kai vietoje džiaugsmo aplanko depresija</h2>
<p>Kad ir kaip bebūtų, nėštumas yra vienas atsakingiausių ir sudėtingiausių laikotarpių moters gyvenime, tad šiai susiduriant su pačiais įvairiausiais sunkumais, dėl kurių kyla mintys apie nėštumo nutraukimą, būtina išsami situacijos analizė. Ir, savaime suprantama, gimdymą skatinančių organizacijų indėlis tokios moters gyvenime bus tik labai laikinas.</p>
<p>Be visa ko, didelė tikimybė, kad moteriai, susiduriančiai su iššūkiais ir dvejonėmis dėl teisingo pasirinkimo nėštumo laikotarpiu, gali kilti pačios įvairiausios būklės jau pagimdžius. Ir viena iš tokių – pogimdyvinė depresija. O jei dar šalia nėra žmogaus, kuris padėtų tiek finansiškai, tiek emociškai? Galiausiai visa tai gali baigtis tragiškai. Tad vieno ir vienintelio atsakymo šiuo klausimu nėra ir negali būti.</p>
<p>Gydytoja psichoterapeutė Aušra Stankūnienė pastebėjo, kad pogimdyvinę depresiją gali iššaukti ir svyruojančios hormoninės medžiagos. Anot jos, moterys, kurioms po gimdymo išsivysto depresija, yra jautresnės hormonų pokyčiams, vykstantiems nėštumo metu. Įtaką tam daro ir socialiniai, genetiniai, ekonominiai bei kiti veiksmai.</p>
<blockquote>
<p>A. Stankūnienės teigimu, atliktos studijos parodė, jog pogimdyvinė depresija kankina 12–16 proc. pagimdžiusių moterų, o motinoms paauglėms ši dalis siekia net iki 26 proc.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, nors liūdesys po gimdymo nėra laikomas depresija, jis pasireiškia net 50–80 proc. pagimdžiusių moterų – jas kankina bloga nuotaika, liūdesys, padidėjęs nerimas, dirglumas, verksmingumas bei miego sutrikimai.</p>
