<h2>Pesimistinės prognozės Ukrainai</h2>
<p>Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tęsiasi jau keturis mėnesius ir neatrodo, jog artimiausiu metu išvysime jo pabaigą. Pastaruoju metu rusų pajėgos demonstruoja proveržį Ukrainos Rytuose, o Vakarams tai tampa signalu, jog Ukrainos pergalė gali būti sunkiai pasiekiama.</p>
<p>Vis daugėja pranešimų, jog ne tik kai kurie Ukrainos partneriai Europoje, tačiau ir Baltųjų rūmų pareigūnai nebetiki, kad Ukrainai pavyks išsaugoti teritorinį vientisumą ir susigrąžinti visas žemes, kurias per pastaruosius keturis mėnesius perėmė Rusija.</p>
<p>Nors JAV ir sąjungininkai ir toliau remia Ukrainą karine ginkluote ir finansais bei žada būti su šalimi iki pat pabaigos, vis labiau įtikinama tampa galimybė, kad Rusijai ir Ukrainai teks sėsti prie derybų stalo, tačiau tuomet Ukrainai prireiks nusileisti agresorei ir padovanoti dalį savo žemių. </p>
<p>Regis, optimizmas, kad Ukraina gali atstumti rusų pajėgas, buvo trumpalaikis, o karui tęsiantis pasaulio lyderiai yra linkę sugrįžti prie pragmatiškų problemos sprendimo būdų. Nors kol kas Ukraina, bent jau viešai nėra raginama pasiduoti, tikėtina, kad ateityje gali ir nepavykti to išvengti.</p>
<h2>Teritorinių praradimų išvengti tikriausiai nepavyks</h2>
<p>JAV ir sąjungininkės planuoja ir toliau tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę. Praėjusią savaitę JAV prezidento Joe Bideno administracija paskelbė apie dar 450 mln. JAV dolerių paramą Ukrainai saugumo srityje, įskaitant papildomas raketų paleidimo sistemas, artilerijos šaudmenis ir patrulinius laivus[1].</p>
<p>Į Didžiojo septyneto suvažiavimą susirinkę lyderiai taip pat kalbėjo apie paramą Ukrainai[2], o karo tema numatyta kaip viena svarbiausių ir NATO viršūnių susitikime Madride[3]. Tačiau tarp Vakarų politinio elito vyrauja gana skirtingos nuotaikos dėl to, kokios karo baigties iš tiesų verta tikėtis.</p>
<p>Politiniuose užkulisiuose kalbama, kad JAV prezidento Joe Bideno patarėjai pradėjo vidinius debatus apie tai, kaip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų pakeisti Ukrainos „pergalės" apibrėžtį ir ar realiai jis turėtų tai padaryti.</p>
<blockquote>
<p>Manoma, kad V. Zelenskis jau turi atsižvelgti į tikimybę, kad jo šalis negrįžtamai sumažėjo[4].</p>
</blockquote>
<p>Gresianti ekonomikos krizė sukėlė rimtų politinių problemų daugeliui lyderių, įskaitant ir J. Bideną. Suprantama, kad įtemptas politinis klimatas paskatino naujus pokalbius ir tam tikrus sąjungininkų susiskaldymus dėl to, kaip užbaigti karą Ukrainoje.</p>
<p>JAV pareigūnų teigimu, pesimistiškesnis vertinimas nereiškia, jog JAV planuoja spausti Ukrainą daryti kokias nors oficialias teritorines nuolaidas Rusijai. Tikima, jog dar yra vilties, kad Ukrainos pajėgos sugebės atsiimti didelius teritorinius vienetus per kontrpuolimą vėliau šiais metais.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau ypač optimistiškų nuotaikų ir nuomonių, jog net pati Ukraina gali smogti Rusijai, jau nebėra. Tą diktuoja ir atsargesnis Vakarų lyderių tonas, vengimas tiesiogiai erzinti Rusiją ir net kai kurie NATO siunčiami signalai.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eugene-z0j9qf9jz58-unsplash-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>NATO vadovo žodžiai įneša sumaišties</h2>
<p>NATO nesiruošė, nesiruošia ir nesiruoš tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje, jeigu agresorės veiksmai nepalies bent vienos iš Aljanso narių teritorijos. Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, viešėdamas Suomijoje ir susitikęs su šios šalies vadovu, pažėrė įdomių įžvalgų.</p>
<p>J. Stoltenbergo nuomone, taika Ukrainoje yra įmanomas siekis, tačiau svarbu atsakyti į klausimą, kokia kaina teks už ją sumokėti.</p>
<p>NATO vadovo teigimu, Ukrainos prezidentas ne kartą kartojo, kad taika bus pasiekta prie derybų stalo, tad dabar svarbu atsakyti į klausimą, kokioje padėtyje ukrainiečiai bus, kai jiems teks sėsti prie derybų stalo ir ieškoti sprendimo:</p>
<blockquote>
<p>„Mūsų užduotis yra kiek įmanoma labiau sustiprinti tą ukrainiečių padėtį. Mes žinome, kad padėtis karo lauke labai glaudžiai susijusi su galimybėmis prie derybų stalo. Taigi, mūsų karinė parama ukrainiečiams labai stiprina jų pozicijas prie derybų stalo, prie kurio jie tikėtina neužilgo turėtų susėsti"[5].</p>
</blockquote>
<p>Kalbėdamas apie galimą taiką, J. Stoltenbergas teigia:</p>
<blockquote>
<p dir="auto">„Taika yra galima. Tereikia atsakyti į vieną klausimą, kokią kainą už tai teks sumokėti? Kiek teritorijų teks paaukoti? Kiek nepriklausomybės ir suvereniteto, kiek laisvės, kiek demokratijos jūs pasiruošę paaukoti? Ir tai yra labai sudėtinga moralinė dilema tiems, kurie pasiruošę mokėti brangiausiai, ir kuriems teks priimti šiuos sprendimus."</p>
</blockquote>
<p dir="auto">Įdomu ir tai, kad J. Stoltenbergas priminė pačios Suomijos istoriją su Rusija ir akcentavo, kad po Žiemos karo Suomija sutiko su kompromisu, o tai neva istoriškai paklojo pamatus nepriklausomybei ir moderniai Suomijai, kurią matome šiandien.</p>
<p dir="auto">Tokie ir analogiški Vakarų pareigūnų pasisakymai verčia manyti, kad politiniuose užkulisiuose kalbos apie Ukrainos pasidavimą galimai anaiptol nėra pavienės. </p>
<h2>Nepaisant finansinių problemų, Rusija turi galios smogti stipriau</h2>
<p>Nors kurį laiką Rusijos pajėgos ir nelogiški jų sprendimai buvo tapę tikru pašaipos objektu, dabar akivaizdu, kad rusų kariuomenė gali smogti pilna jėga, o tai ukrainiečiams atremti yra ypač sunku. </p>
<p>Rusijos pajėgos ir toliau palaipsniui didina savo laimėjimus Ukrainos Rytuose, o Kijevui belieka prašyti nuolatinės ir gausesnės paramos ginkluote iš Vakarų.</p>
<p>Rusija šiuo metu lenkia Ukrainą tiek ginkluote, tiek karių skaičiumi, o karui tęsiantis jau ketvirtą mėnesį, tai yra prastas ženklas. Rusijos kariuomenės puolimas šiuo metu apima apie 20 proc. šalies teritorijos.</p>
<blockquote>
<p>Mickas Ryanas, į atsargą išėjęs Australijos kariuomenės generolas majoras, Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas, sako, kad tiek rusų, tiek ukrainiečių pajėgos dabar yra išvargusios.</p>
</blockquote>
<p>Jis pabrėžia, kad dabar rusams pirmą kartą pavyko įgyti didelį artilerijos ir oro pajėgų pranašumą, o ukrainiečiai nesugeba nutraukti rusų tiekimo linijų tokiu mastu, kaip anksčiau. Pastebima ir tai, kad ukrainiečiai yra atsargūs. Jie nenori įsitraukti į išsekimo karą daugiau nei reikia, nes išsekimo karo prieš rusus jie negali laimėti[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/daria-volkova-qhlmymt14ys-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ar Rusija gali tęsti ilgalaikį karą?</h2>
<p>Kita vertus, Ukrainoje dar tikrai ne viskas baigta ir teigti, kad ukrainiečiai jau privalo kelti baltą vėliavą, gali būti ženkliai per anksti.</p>
<p>Pati Rusija, įsitraukusi į lėtą karą patiria didelių sunkumų.</p>
<p>Nors Vakarų sankcijos šalies ekonomikai nepadarė tokios didelės žalos kaip manyta iš pradžių, neseniai pranešta, kad <a href="/rusijai-paskelbe-defolta-bet-situacija-paranki-ir-vakarams">Rusija praleido palūkanų mokėjimo terminą</a>, todėl atsirado galimybė, kad pirmą kartą nuo 1917 m. bolševikų revoliucijos ji gali nesumokėti užsienio skolos[7].</p>
<p>Maskva turėjo sumokėti 100 mln. JAV dolerių (94,6 mln. eurų) dviejų euroobligacijų atkarpos mokėjimų.</p>
<blockquote>
<p>Iš viso Kremlius yra skolingas apie 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų).</p>
</blockquote>
<p>Praėjusį mėnesį JAV Iždo departamentas nutraukė Rusijos galimybę grąžinti milijardines skolas tarptautiniams investuotojams per Amerikos bankus.</p>
<blockquote>
<p>Rusija bet kokį įsipareigojimų nevykdymą vadina dirbtiniu, nes ji turi pinigų skoloms sumokėti, tačiau teigia, kad dėl sankcijų buvo įšaldytos užsienyje laikomos užsienio valiutos atsargos.</p>
</blockquote>
<p>Įprastomis aplinkybėmis, kai šalis nevykdo įsipareigojimų, investuotojai ir įsipareigojimų nevykdanti vyriausybė paprastai derasi dėl susitarimo.</p>
<p>Tačiau sankcijos draudžia sudaryti sandorius su Rusijos finansų ministerija. Be to, niekas nežino, kada karas baigsis ir kiek gali būti vertos įsipareigojimų neįvykdžiusios obligacijos.</p>
