Europos Parlamento rezoliucija dėl Lietuvos – politinis kišimasis ar rūpestis demokratija?
Europos Parlamente svarstant rezoliuciją dėl padėties Lietuvoje, buvęs sveikatos apsaugos ministras ir europarlamentaras Aurelijus Veryga savo kalboje griežtai sukritikavo dokumento logiką ir motyvus. Jo teigimu, rezoliucija ne tik remiasi selektyvia informacija, bet ir reiškia tiesioginį kišimąsi į valstybės vidaus politiką.[1]
„Reikia turėti labai lakią fantaziją, teigiant, jog Lietuvoje yra grėsmė demokratijai ar pareikšti, kad bandoma užgrobti nacionalinį transliuotoją“, – kalbėjo A. Veryga, pabrėždamas, kad tokie kaltinimai neturi realaus faktinio pagrindo.
Savo pasisakyme A. Veryga rėmėsi oficialių institucijų duomenimis ir atkreipė dėmesį į tai, kad kritika dėl LRT valdymo kilo ne be priežasties. Pasak jo, Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė sistemines problemas.
„Valstybės kontrolei atlikus LRT auditą buvo nustatyti sisteminiai ir esminiai pažeidimai“, – sakė europarlamentaras. Jis priminė, kad 2014 metais beveik 90 proc. programų kūrimo ir gamybos pirkimų buvo vykdomi neskelbiamos apklausos būdu.
„Tai reiškia, kad susitarta su vieninteliu tiekėju. Tokių pirkimų vertė siekia daugiau nei pusę viešų pirkimų sumos“, – teigė Veryga.
Jo vertinimu, šie faktai rezoliucijoje praktiškai neatsispindi, nors jie yra esminiai diskutuojant apie skaidrumą ir valdymą.
Žodžio laisvė, bet už kritiką žurnalistai gauna ir bausmes
A. Veryga taip pat suabejojo rezoliucijoje akcentuojamu žodžio laisvės gynimu. Anot jo, realūs pavyzdžiai Lietuvoje rodo priešingą tendenciją.
„Kalbama apie žodžio laisvę, tačiau už kritiką buvusios Vyriausybės ministrei LRT buvo nubaudusi žurnalistą, kuris savo tiesą turėjo įrodinėti teisme“, – priminė politikas.
Jis atkreipė dėmesį ir į neseną atvejį, kai vieno iš valdančiųjų politikų esą buvo nuspręsta nekviesti į tiesiogines laidas.
„Ir tik pasipriešinus žurnalistams toks vadovybės sprendimas buvo atšauktas“, – teigė Veryga, keldamas klausimą, kas iš tiesų sprendžia, kam suteikiama tribūna nacionaliniame transliuotojuje.
Kas iš tiesų nori „užvaldyti“ LRT?
A. Veryga negailėjo kritikos LRT vadovybės pareiškimams. Pasak jo, vieši generalinės direktorės pasisakymai kelia rimtų klausimų dėl institucinio balanso.
„Generalinė direktorė viešai pareiškė, kad aukščiausiasis LRT valdymo organas, Taryba siekia užvaldyti LRT. Įsiklausykit, tie, kam direktorė yra atskaitinga yra kaltinami užvaldymo“, – sakė Veryga.
Jo nuomone, tokia retorika rodo ne demokratijos krizę valstybėje, o vidinius valdymo konfliktus, kurie neturėtų būti sprendžiami per Europos Parlamento rezoliucijas.
Veryga taip pat kritikavo rezoliucijos rengėjus dėl, jo manymu, klaidinančio finansavimo situacijos pateikimo.
„Rezoliucijų priėmimą inicijavę politikai selektyviai akcentuoja LRT finansavimo įšaldymą ir klaidina jus sakydami, kad jis mažinamas“, – sakė jis.
Anot A. Verygos, nutylima, jog Internetinės žiniasklaidos asociacija laimėjo bylą prieš Europos Komisiją dėl valstybės paramos taisyklių taikymo, taip pat tai, kad pirminius siūlymus dėl finansavimo modelio keitimo pateikė tie patys politikai, kurie dabar šiuos sprendimus kritikuoja.
Seimas svarsto galimybę grąžinti situaciją į ankstesnius metus
Seimas šiuo metu svarsto LRT įstatymo pataisas, kurios palengvintų dabartinės LRT generalinės direktorės (Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės) atleidimą iš pareigų anksčiau laiko. Pagrindiniai siūlymai: pereiti prie slapto balsavimo LRT taryboje, sumažinti reikiamų balsų skaičių, o atleidimo pagrindais laikyti nepasitvirtinančią metinę ataskaitą ar netinkamą funkcijų vykdymą.
Kalbos pabaigoje Veryga pabrėžė, kad Lietuvoje svarstomi sprendimai neprieštarauja laisvės aktams. „Grąžinti galimybę už vadovo skyrimą bei atleidimą balsuoti slaptai, nustatyti aiškias atleidimo sąlygas ir nustatyti, kad tam reikia daugiau nei pusės tarybos narių balsų. Ir nei vienas iš tų siūlymų neprieštarauja Europos medijų laisvės aktui“, – teigė jis.
Savo pasisakymą europarlamentaras užbaigė emocingu, bet aiškiu politiniu pareiškimu:
„Nesileiskit kvailinami. Lietuviai demokratiją ir žodžio laisvę gebėjo apgint net rusų ir sovietų okupacijos laikais, ir leftistiniai skundikai Europos Parlamente tam nėra reikalingi“.
