A. Mickevičius atidarė naujo tipo galeriją: meną kviečia patirti per kvapą

Vilniuje duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse olfaktorinio meno galerija

Žinomas Lietuvos aktorius, televizijos ir radijo laidų vedėjas bei parfumeris Aistis Mickevičius Vilniuje atidarė naują edukacinę ir kultūrinę erdvę, kuri ypač suvilioti turėtų kvapų mylėtojus bei entuziastus. Žinomas vyras atidarė pirmąją Baltijos šalyse olfaktorinio ir vizualaus meno galeriją PER FUMUM^[1].

Didelė, beveik šimto kvadratinių metrų erdvė įsikūrė senamiestyje, Bazilijonų gatvėje. Naujo tipo meno galerijoje didžiausią vietą užima būtent olfaktorinė ekspozicija, o galerija atidaroma yra nuotaikos aromatų kolekcija ARCHIVE OF ALCHEMIST.

Naujoje meno erdvėje taip pat galima rasti ir rinktinių parfumerijos leidinių knygyną, paties A. Mickevičiaus sukurtą FUMparFUM kvepalų kolekciją, kūrybinę studiją, grimerinę^[2]. Vasario pradžioje numatyta ir pirmoji paroda intriguojančiu pavadinimu „Apie mimus, cirko klounus, dulkes, talką ir pudrą“.

A. Mickevičius naujoje savo meno erdvėje planuoja rengti skirtingas temines, pažintines parodas, pristatymus, paskaitas, prezentacijas, gal net kino seansus. Parfumeris pažymi, jog nori, kad PER FUMUM nebūtų akademinė galerija, sieks, kad kiekviena būsima paroda keltų intrigą, norą ją pamatyti.

A. Mickevičius Lietuvos vardą parfumerijos pasaulyje garsina jau ne vienerius metus

A. Mickevičius parfumerija domisi jau daugybę metų. Dar 2011 m. jis įregistravo ir pristatė savo nišinės autorinės parfumerijos prekinį ženklą „FUMparFUM“^[3].

2021 m. šis prekinis ženklas iš Lietuvos pirmą kartą buvo pristatytas tarptautinėje meninės parfumerijos parodoje „Pitti Fragranze“ Florencijoje, o 2022 m. parfumeris dalyvavo ir tarptautinėje Milano „Esxence“ parodoje.

Toliau besigilindamas į šią sritį, A. Mickevičius nestokoja intriguojančių idėjų. Pavyzdžiui, pernai liepos 15 d. minint Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 90 m. jubiliejų, šiam įvykiui jis paskyrė naują savo kūrinį – kolekcinį istorinės parfumerijos aromatą „Lituanica“. Šioje kompozicijoje susipynė benzino, tepalų, metalo, gilios drėgnos žemės ir medžių lapijos natos^[4].

Kiek anksčiau, dar 2018 m. A. Mickevičius pristatė tris aromatines kompozicijas, dedikuotas pirmiesiems trims Lietuvos respublikos prezidentams.

Projektas vadinosi „Kvepiantys prezidentai“, buvo skirtas Nepriklausomos Lietuvos valstybės šimtmečiui. Tuomet teigta, kad aromatai „Smetona“, „Stulginskis“ ir „Grinius“ per olfaktorinę prizmę atskleidė šių trijų istorinių figūrų charakterio bruožus, gyvenimo būdą.

„Kvepiantys prezidentai“ buvo pristatyti festivalio Kultūros Naktis programoje, vėliau eksponuoti įvairiose erdvėse ir renginių metu, sulaukė didžiulio susidomėjimo.

Olfaktorinis menas – kvapų pagalba leidžia suvokti emocijas ir potyrius

Olfaktorinis menas yra meno rūšis, kurioje kvapai naudojami kaip pagrindinė priemonė. Šios srities ekspertų teigimu, olfaktoriniame mene kvapas yra medija: jis naudojamas informuoti, stimuliuoti ir sužadinti.

Vaizdiniai, lytėjimo ir klausos elementai gali paremti patirtį, bet niekada neturėtų jos užgožti, o tai reiškia, kad kvapų mene tai, ką matote, nėra svarbiausia. 

Olfaktorinis menas nuo eilinio kvepalų naudojimo skiriasi tuo, kad kvepalai dažniausiai naudojami kitiems, o olfaktorinis menas yra skirtas patirčiai sau. 

Kvepalai, kaip mes juos paprastai suprantame, yra mados ar stiliaus aksesuaras. O kvapų menas nukreiptas giliai į vidų, kad sužadintų emocijas ir atmintį. Tai visiškai unikali patirtis ir niekada nebus dviejų visiškai vienodų reakcijų į tokį meną^[5].

Ši meno forma oficialiai pripažįstama nuo 1980 m. Marcelis Diušampas buvo vienas pirmųjų menininkų, pradėjusių naudoti kvapus mene. 1938 m. poetas Benjaminas Peretas Tarptautinėje siurrealistinėje parodoje, kurią ir organizavo M. Diušampas, už ekranų skrudino kavą. Manoma, kad tai buvo vienas pirmųjų tikrų kvapų meno pavyzdžių^[6].

Vėliau, 1965 m. Takako Saito sukūrė šachmatų rinkinius, kurių figūras buvo galima atskirti tik pagal kvapą. Šachmatai rėmėsi prieskonių ir kvapiųjų skysčių panaudojimu figūrose: juodasis karalius kvepėjo asafetida, juodoji karalienė nešė kajeno pipirų aromatą, tarp baltųjų figūrų buvo cinamoniniai pėstininkai, imbieriniai raiteliai ir anyžinė baltoji karalienė.

Naujųjų laikų kvapų meno pavyzdžiu laikomas kūrinys „Sillage“. Tai tai Briano Goeltzenleuchterio vykdomas olfaktorinis viešasis meno kūrinys, kuriame menininkas prašo miesto gyventojų įvardyti kvapus, susijusius su skirtingais miesto regionais.

Tuomet jis atsakymus paverčia į buteliukuose išpilstytus kvapus, reprezentuojančius kiekvieną regioną. Projekto kulminacija yra renginys meno muziejuje, kurio metu lankytojai apipurškiami savo rajono kvapu ir raginami bendrauti su kitais, kurie kvepėjo kitaip. Gautas kvapų portretas turi skatinti pokalbius ir atspindėti demografinę padėtį.

2014 m. projektas vyko Santa Monikos meno muziejuje (dabar Šiuolaikinio meno institutas Los Andžele). 2016 m. projektas buvo įgyvendintas ir Walterso meno muziejuje Baltimorėje.