Lenkijos prezidentas dar kartą pažadėjo ginti Lietuvą
Ketvirtadienį Lietuvos sostinėje Vilniuje vyko Trijų jūrų iniciatyvos aukščiausiojo lygio susitikimas. Ši iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančias Europos Sąjungos (ES) valstybes.
Lietuvai pirmininkaujant susitikimo plenarinei sesijai, mūsų šalyje apsilankė delegacijos iš 25 šalių, renginyje dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Į Trijų jūrų iniciatyvos aukščiausiojo lygio susitikimą taip pat atvyko ir kaimyninės Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Viešėdamas Vilniuje jis davė interviu ir Lietuvos visuomeniniam transliuotojui.
Atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą, interviu metu daugiausiai kalbėta apie viso regiono saugumą. Taip pat, Lenkijos vadovui užduotas klausimas dėl galimo Lietuvos gynimo. A. Duda atsakė, kad užpuolimo atveju, Lenkijos kariuomenė gintų Lietuvą[1].
„Man sunku įsivaizduoti situaciją, kurioje užpulta Lietuva nesulauktų pagalbos iš NATO, įskaitant Lenkiją. Kalbu apie karinę pagalbą, karinę paramą. Trumpai tariant, Lenkijos kariuomenė atvyks ginti Lietuvos. Neįsivaizduoju jokios kitos situacijos“, – sakė A. Duda.
Jis pridūrė, kad jei būtų pažeistas kolektyvinės gynybos principas pagal NATO sutarties 5-ąją straipsnį, tai būtų tikra katastrofa ir tiesiogiai reikštų Aljanso žlugimą.
„Tiek Lietuva, tiek Lenkija yra NATO narės. Yra aiškus 5-asis straipsnio įsipareigojimas“, – pabrėžė A. Duda.
Lenkijos prezidentas pažymėjo, kad jam daugiau neaiškumų kelia tiesiogiai su karine agresija nesusijusios situacijos, kurios negalėtų iššaukti NATO 5-ojo straipsnio aktyvavimo.
Atsižvelgiant į tai, Lenkijos prezidentas pažymėjo, kad jo šalis ir Lietuva turėtų sutelkti dėmesį į tas sritis, kurios nėra įtrauktos į sutartį.
„Šie klausimai turi būti sprendžiami dvišaliu pagrindu tarp mūsų šalių, tarp mūsų vyriausybių, nes galima sudaryti sutartį dėl savitarpio pagalbos“, – teigė A. Duda.
Lenkijos vadovas taip pat pareiškė, kad kalbant apie pasirengimą atremti galimą agresiją, NATO turėtų padidinti ginklavimosi tempus, didinti artilerijos sviedinių gamybos apsukas. Pasak jo, tik taip galima atgrasyti Rusiją nuo galimų atakų.
A. Duda taip pat pridūrė, kad Aljansas toliau turėtų vykdyti griežtą politiką Rusijos atžvilgiu ir kartu aktyviai plėsti Vakarų gynybinius pajėgumus.
Primename, kad diskusijos dėl Lenkijos pasirengimo padėti Lietuvai atakos atveju tęsiasi jau keletą mėnesių, tačiau lenkų politikai tvirtina, kad pagalba yra garantuojama.
Dar kovo mėnesį lankydamasis Lietuvoje Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat patvirtino, kad Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas.
„Lenkijos ir Lietuvos solidarumas agresijos atveju tikrai nėra kvestionuojamas. Žinote, kaip tampriai mes bendradarbiaujame. Čia ir Europos Sąjunga turi savo veiklos taisykles, ir turime bendrą grėsmę, ir nieko neturiu įtikinti, kad mūsų solidarumas bet kokiame kontekste yra kaip lobis“, – tvirtino Lenkijos premjeras[2].
Abejoti kaimynais paskatino JAV atsargos generolas
Dar vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjęs Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolas Benas Hodgesas pareiškė, jog karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai.
„Mano analizė buvo pagrįsta faktu, kad iš tiesų yra NATO regioniniai planai, kuriuose numatytas greitas pastiprinimas, ir žiniomis apie regioną bei geografiją. Ji taip pat remiasi žinojimu, kad Lenkija krizės atveju neleis jokioms savo pajėgoms kirsti Lietuvos sienos, įskaitant JAV tankus Lenkijoje… Tokia yra Lenkijos politika“, – teigė B. Hodgesas[3].
Jis pabrėžė, kad blogiausio scenarijaus atveju, Lietuva turi būti pasirengusi iki dviejų savaičių kovoti su tuo, kas jau yra jos teritorijoje, nes 5-ojo straipsnio aktyvavimas nereiškia, kad užpultoje šalyje automatiškai pasirodo NATO pajėgos.
Tokios atsargos generolo įžvalgos Lietuvoje sulaukė gausios kritikos. Tuometinis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad jos „laužtos iš piršto, tikino, kad yra regioniniai planai. Tačiau jais tuomet jau suabejojo ir kiti šalies politikai.
Aukščiausi valdžios pareigūnai atvirai kvestionavo Lenkijos norą padėti
Po B. Hodgeso pasisakymų šia tema komentarą pateikė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pareiškė, kad Lietuvos užpuolimo atveju, mūsų kaimyninės Lenkijos įstatymai iš tiesų nenumato jokios pareigos mūsų ginti.
„Tokios pareigos įstatymai nenumato. Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Premjerės pasakymai įžiebė aktyvias diskusijas viešojoje erdvėje, tad vėliau Vyriausybės vadovė jau tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.
Į šią diskusiją įsitraukė ir prezidentas G. Nausėda. Jis teigė, kad nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą.
„Tikrai apribojimų nėra. Kalbėdamasis neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra. Gaila, kad taip atsitiko ir lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą. Manau, kad dabar su abiejų valstybių vadovais galime konstatuoti, kad mūsų įsipareigojimai vienas kitam lieka nepakitę, kad NATO 5-asis straipsnis yra šventas visiems mums ir kad įsipareigojimas ginti kitos šalies, sąjungininkės, teritoriją scenarijaus X atveju yra besąlygiškas“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė, kad jokių kalbų apie teisinį negalėjimą net negali būti, nes tai atvirai prieštarautų NATO 5-ojo straipsnio principams ir NATO, kaip kolektyvinės saugumo organizacijos, principams.
