Siūlytas visuotinis NT mokestis parlamente nesulaukė pakankamo palaikymo
Antradienį Seime daugiausia diskusijų sukėlė nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Šis projektas nesulaukė pakankamos paramos ir buvo grąžintas Finansų ministerijai tobulinti. Tuo tarpu kiti mokesčių reformos pasiūlymai – pelno, gyventojų pajamų, PVM ir kiti – po pateikimo perduoti svarstyti Seimo komitetams.
Finansų ministerija teigia, kad NT mokestis reikalingas valstybės biudžeto pajamoms subalansuoti ir viešosioms paslaugoms finansuoti. Pagal projektą, gyventojų nekomercinis NT būtų skirstomas į pagrindinį ir ne pagrindinį būstą. Savivaldybėms būtų suteikta teisė pačioms nustatyti mokesčio tarifus nuo 0,1 iki 1 proc., taip pat spręsti dėl neapmokestinamos turto vertės. Jei savivaldybės to nepadarytų, būtų taikomas 0,1 proc. tarifas visai būsto vertei[1].
Vis dėlto daug klausimų sukėlė vertinimo kriterijai ir neapibrėžtumas. Kai kurie Seimo nariai pabrėžė, kad dabartinė vertinimo metodika nėra pakankamai aiški, o mokestinė našta gali tapti pernelyg didele vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Kiti kėlė klausimą dėl gyventojų turto vertinimo teisingumo, ypač jei vienas žmogus turi kelis būstus.
Netenkino ir su PVM susiję siūlymai
PVM pakeitimai sulaukė mažesnės kritikos. Nors bendras tarifas nesikeistų, siūloma atsisakyti kai kurių lengvatų. Pagal naujas pataisas, būtų panaikintas 9 proc. tarifas šildymui, malkoms, kultūros renginiams ir apgyvendinimui. Vietoje jo – viešbučiams, keleivių vežimui ir kultūros renginiams būtų taikomas naujas 12 proc. tarifas. Šildymui lengvata nebūtų taikoma, tačiau planuojama kompensuoti tai socialine parama mažesnes pajamas turintiems gyventojams. Knygoms ir toliau būtų taikomas 5 proc. tarifas.
Dalies opozicijos atstovų nuomone, PVM pokyčiai turėtų būti aiškiai susieti su konkrečiais valstybės prioritetais, pavyzdžiui, krašto apsauga ar socialinės nelygybės mažinimu. Jie išsakė abejones, ar surinktos papildomos lėšos bus panaudotos tikslingai.
Tuo tarpu pelno ir gyventojų pajamų mokesčių pokyčiai sulaukė daugiau palaikymo. Siūloma dideles pajamas gaunantiems gyventojams taikyti didesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Dividendams būtų įvestas progresinis apmokestinimas. Šios priemonės esą turėtų prisidėti prie didesnio mokesčių teisingumo ir socialinės atskirties mažinimo.
Paluckas po NT mokesčio reformos fiasko: „Tai – nedidelis nesusipratimas“, bet žada griežtą pokalbį su partneriais
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas po nesėkmingo balsavimo dėl NT mokesčio projekto situaciją vadina „nedideliu nesusipratimu“, kurį ketinama ištaisyti artimiausiu metu. Jo teigimu, projektui pritrūko ne tiek politinio palaikymo, kiek elementarios disciplinos – kai kurie koalicijos partneriai buvo komandiruotėse, kiti nespėjo į posėdžių salę, o dalis balsavo prieš ar susilaikė, nes nebuvo tikri, ar jų siūlymai bus įtraukti. Pasak jo, tikrasis koalicijos tvirtumo išbandymas bus ne pateikimo, o galutinis balsavimas[2].
Nepaisant to, Vyriausybės vadovas aiškiai įvardino, kad tokia situacija negali kartotis. Jis žada griežtą pokalbį su koalicijos partneriais, ypač kritikavo „Nemuno aušros“ frakcijos narius, kurie balsavo prieš arba susilaikė. Taip pat buvo įvardyta ir socialdemokratė Lilija Vaitiekūnienė, kuri nepaisė frakcijos sprendimo – pasak G. Palucko, partijoje gali būti svarstomos nuobaudos, įskaitant ir galimybę nebeleidžiant tokio nelojalumo kandidatuoti rinkimuose su partijos sąrašu.
Premjeras neatmeta galimybės, kad ketvirtadienį Seimui bus pateiktas koreguotas NT mokesčio projektas. Jis pabrėžia, kad kai kuriems Seimo nariams svarbu žinoti, ar jų pasiūlymai bus svarstomi, todėl į tai bus atsižvelgta. Pasak jo, per artimiausias 48 valandas Vyriausybė padarys viską, kad įstatymas būtų tinkamai paruoštas ir sulauktų pakankamo palaikymo valdančiojoje daugumoje.
Finansų ministras Šadžius nuo NT mokesčio kritikos išsisuko tylėdamas ir galiausiai pabėgdamas
Nepasisekus balsavimui, finansų ministras R. Šadžius liko be žodžių – žurnalistų klausimų vengė ir, nepateikęs atsakymų, tiesiog pasitraukė iš pokalbio. Nors NT mokestis laikomas vienu svarbiausių visos mokesčių pertvarkos punktų, Šadžius tik lakoniškai patvirtino: „Projektas bus taisomas“, tačiau daugiau detalių neatskleidė[3].
Tuo metu Seimo pirmininkas neslėpė kritikos – jo nuomone, NT mokesčio projektas susidūrė su pasipriešinimu dėl prastos ministro komunikacijos. Visgi pats Šadžius, paklaustas apie tai, pasirinko tylą ir, išvengęs atsakomybės, išėjo neatsakęs nė į vieną klausimą. Tokia laikysena sukėlė abejonių dėl ministro pasirengimo ginti esminius reformos projektus.
Tačiau Vyriausybė vis dar tikisi įgyvendinti visą mokesčių reformą, kurios naudą skaičiuoja šimtais milijonų eurų.
Jei visi siūlymai būtų priimti, vien kitąmet į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai suplauktų beveik 249 mln. eurų. Didelė šių lėšų dalis planuojama skirti krašto apsaugai – vien 2025 m. šiam tikslui numatyta papildomai skirti 306 mln. eurų.
Verslas įspėjo apie katastrofą, jei pataisoms būtų uždegta žalia šviesa
Prieš Vyriausybei teikiant mokesčių reformą Seimui, net 200 verslo organizacijų kreipėsi su skubiu prašymu – sustabdyti planuojamus pokyčius bent pusmečiui ir pradėti tikrą dialogą su verslu. Jie tvirtina, kad skubota ir nepasverta reforma ne tik nepastiprins gynybos finansavimo, bet ir pridarys žalos visai šalies ekonomikai – galimos pasekmės esą siektų net 600 mln. eurų[4].
„Nuo šių idėjų be logikos nukenčia visi – ir gamybininkai, ir kelionių organizatoriai, ir paprasti gyventojai“, – sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Tačiau finansų ministras R. Šadžius verslo baimes vadina perdėtomis – neva tai vizijos apie pasaulio pabaigą, kuriomis tikėti neverta. Jis esą remiasi Europos Komisijos prognozėmis, kurios rodo spartesnį Lietuvos ekonomikos augimą jau kitąmet.
Valdančiosios frakcijos atstovai sako, kad metas baigti diskusijas – pinigai gynybai reikalingi dabar, o realiai didesnes pajamas gaunantys turi prisidėti labiau. Visgi verslo bendruomenė nesitraukia: jų skaičiavimais, be naujų mokesčių ekonomika augtų sparčiau, ir papildomų milijardų valstybei netrūktų – tereikėtų ne trukdyti veikti.
