Pagal įstatymą platformos bus priverstos pašalinti keršto pornografiją per 48 valandas
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė dvišalį įstatymą „Take It Down Act“, kuris numato griežtesnes bausmes už neleistinų intymių vaizdų, įskaitant dirbtiniu intelektu sukurtus deepfake vaizdus ir keršto pornografiją, platinimą[1].
Įstatymas kriminalizuoja tokių vaizdų viešinimą nepriklausomai nuo to, ar jie yra tikri, ar dirbtiniai. Už šių vaizdų skelbimą gresia baudžiamosios sankcijos, įskaitant pinigines baudas, laisvės atėmimą ir kompensacijas nukentėjusiems.
Pagal naują tvarką, socialinių tinklų kompanijos ir interneto platformos privalo per 48 valandas pašalinti tokį turinį gavus nukentėjusiojo pranešimą. Be to, jos turi imtis priemonių ištrinti ir dubliuojamus įrašus.
Daugelis valstijų jau draudžia seksualinio pobūdžio deepfake vaizdus ir keršto pornografiją, tačiau šis įstatymas bus pirmasis federalinis reglamentas, kuris numato interneto įmonėms konkrečias prievoles.
Prezidentas D. Trumpas pasirašymo ceremonijoje Baltuosiuose rūmuose pabrėžė: „Tai bus pirmasis federalinis įstatymas, kovojantis su neleistinų intymių vaizdų platinimu be asmenų sutikimo. Mes nesitaikstysime su internetine seksualine išnaudojimo praktika.“
Pirmoji ponia Melania Trump aktyviai pasisakė už šį įstatymą, kuris buvo inicijuotas senatorės Amy Klobuchar (Demokratė, Minesota) ir senatoriaus Ted Cruz (Republikonas, Teksasas). Ted Cruz teigė, jog įstatymo iniciatyva kilo iš girdėtos istorijos apie Snapchat, kuris beveik metus nesitraukė nuo sprendimo pašalinti dirbtiniu intelektu sukurtą deepfake 14-metės mergaitės vaizdą.
Įstatymui sulaukus plataus palaikymo, kyla klausimų dėl žodžio laisvės
„Take It Down Act“ sulaukė tvirto dviejų partijų palaikymo. Melania Trump yra aktyvi šios iniciatyvos rėmėja, viešai kalbėjusi apie tai, kaip sunku matyti, ką patiria jaunos merginos, tapusios tokio turinio aukomis[2].
Senatorius T. Cruz pabrėžė, kad įstatymas leis teisėsaugai nubausti technologijų piktnaudžius, kurie naudoja naujas technologijas tokiems įžeidimams skleisti, o didžiosios technologijų kompanijos nebegalės ignoruoti šios problemos.
Vis dėlto, kai kurios skaitmeninių teisių organizacijos ir laisvės žodžio gynėjai kritikuoja įstatymo plačią formuluotę. Jie įspėja, kad tai gali lemti teisėtų vaizdų cenzūrą, įskaitant teisėtą pornografiją, LGBTQ turinį ar kritiką valdžiai.
Elektroninių teisių fondas (EFF) nurodo, kad įstatymo tekste pateiktos takedown nuostatos apima per plačią turinio kategoriją, o dėl itin trumpo 48 valandų termino interneto platformos dažnai naudosis automatizuotais filtrais, kurie kartais neteisingai blokuoja teisėtą turinį, pavyzdžiui, naujienų reportažus ar komentarus. Dėl to mažesnės platformos, neturinčios išteklių kruopščiai tikrinti turinį, gali vengti teisinių rizikų ir tiesiog pašalinti ginčijamą turinį be patikrinimo.
Kitos organizacijos, kaip Cyber Civil Rights Initiative, taip pat išreiškia susirūpinimą dėl įstatymo neaiškių sąlygų ir galimų piktnaudžiavimo atvejų. Jie nurodo, kad įstatymas gali versti pašalinti ir žurnalistų fotografijas ar teisėtą seksualinio pobūdžio turinį, jei jis neteisingai bus laikomas neleistinu.
Svarbi pažanga kovojant su neleistinu intymių vaizdų platinimu
Nepaisant kritikos, įstatymas žymi reikšmingą žingsnį teikiant aukas apsaugą nuo nepageidaujamo intymių vaizdų platinimo, ypač atsižvelgiant į dirbtinio intelekto generuotų vaizdų grėsmę[3].
Senatorė Amy Klobuchar pabrėžė, kad dabar aukos galės reikalauti šio turinio pašalinimo iš socialinių tinklų, o teisėsauga galės atsakyti už kaltininkų veiksmus.
Ji taip pat pavadino įstatymo priėmimą „didžiule pergale“ kovojant su internetiniu smurtu ir svarbiu žingsniu kuriant atsakingas taisykles socialinės medijos ir dirbtinio intelekto srityse.
