D. Trumpas skelbia apie derybų pradžią, V. Putinas siūlo paliaubas, jei bus „tinkami susitarimai“
JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė, kad derybos dėl paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos prasidės „nedelsiant“. Apie tai jis pranešė po dviejų valandų trukusio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tuo metu V. Putinas, dar prieš D. Trumpo pareiškimą, buvo išsakęs, kad „paliaubos įmanomos, jei bus pasiekti tinkami susitarimai“, bet jų turinio neatskleidė.
„Aš informavau prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Italijos premjerę Giorgią Meloni, Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą ir Suomijos prezidentą Alexanderį Stubbą pokalbyje iškart po skambučio su V. Putinu.
Vatikanas, kaip pranešė popiežius, pareiškė didelį susidomėjimą surengti šias derybas. Pradėkime procesą!“ rašė D. Trumpas „Truth Social“ platformoje. V. Putinas, kaip skelbia valstybinė naujienų agentūra TASS, nurodė, kad daugiau informacijos pateiks Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas arba derybų delegacijos vadovas Vladimiras Ušakovas.
„Rusija pasiūlys ir yra pasirengusi dirbti su Ukrainos puse prie būsimos taikos sutarties memorandumo, kuriame būtų apibrėžti keli pagrindiniai punktai: sprendimo principai, galimos taikos sutarties terminai ir t. t., įskaitant galimas paliaubas tam tikram laikotarpiui, jei bus pasiekti tinkami susitarimai“, pareiškė V. Putinas.
Rusijos pozicija tebėra grįsta reikalavimais, kuriuos Kremlius vadina „karo priežastimis“. Tai NATO plėtra į rytus, Ukrainos siekis įstoti į NATO ir ES, tariama rusakalbių diskriminacija Ukrainoje bei vadinamoji „denacifikacija“. Vis dėlto jokių šių teiginių įrodymų Rusija nepateikė.
JAV administracija svarsto savo vaidmenį, augantis nusivylimas iš abiejų pusių
Baltieji rūmai patvirtino, kad D. Trumpo tikslas yra siekti paliaubų. Spaudos atstovė Karoline Leavitt pripažino, kad „prezidentas labai nusivylęs abiem konflikto pusėmis“. Pats D. Trumpas gegužės 15 d. pareiškė: „Nieko neįvyks, kol Putinas ir aš kartu“, pridurdamas: „Laikas tiesiog tai padaryti.“
JAV viceprezidentas JD Vance patvirtino, kad D. Trumpas spaudė V. Putiną, siekdamas išsiaiškinti, ar šis iš tikrųjų nori nutraukti plataus masto invaziją. „Mes suprantame, kad šiuo metu situacija aklavietėje“, sakė JD. Vance. „Prezidentas pasakys Putinui: ‚Ar tu rimtai?‘ Ar tikrai sieki taikos?“
Tuo tarpu pats V. Putinas nepriėmė V. Zelenskio kvietimo susitikti deryboms Stambule praėjusią savaitę ir delegavo žemesnio rango atstovus. Ukraina savo ruožtu paskelbė, kad padarė viską, kad priartintų paliaubas, tačiau Rusija tebėra pagrindinė kliūtis taikai pasiekti.
„Gegužės 15–16 d. susitikimai parodė pasauliui mūsų pasirengimą siekti taikos, o kartu ir būtinybę daryti spaudimą Rusijai“, rašė V. Zelenskis „Telegram“ kanale. Derybose pasiektas konkretus susitarimas: planuojamas 1000 belaisvių apsikeitimas iš abiejų pusių.
V. Putinas grįžta prie senosios karo naratyvo versijos, JAV prie strateginio atsitraukimo
V. Putinas per pokalbį su D. Trumpu vėl kartojo poziciją, kad pagrindinė karo priežastis yra per greita NATO plėtra. Tai tebėra esminė Rusijos pozicija, kuria ji grindžia invaziją. Šios retorikos Kremlius laikosi nuo karo pradžios ir ja nuosekliai grindžia konfliktą kaip egzistencinę kovą su Vakarais.
Tuo metu JAV administracija siunčia signalus apie galimą atsitraukimą iš derybinio proceso, jei nematys realios pažangos. „Tai ne mūsų karas“, sakė viceprezidentas JD Vance. Ši pozicija siunčia aiškią žinutę: jei Rusija neparodys realaus noro pasiekti susitarimą, JAV gali nutraukti diplomatines pastangas ir paramą Ukrainai.
D. Trumpas, kuris dar prieš inauguraciją žadėjo nutraukti karą Ukrainoje, dabar savo vaidmenį apibrėžia kaip tarpininką, bet linksta jį perleisti kitiems. Jis pasiūlė Vatikaną kaip galimą taikos derybų vietą, o po skambučio pareiškė, kad derybos tarp Ukrainos ir Rusijos turi vykti tiesiogiai: „Tik jos gali tai padaryti.“
Europa turi mažai pasirinkimų. Vienintelis veiksnys, galintis priversti Rusiją keisti savo tikslus tai tvirta ir vieninga NATO laikysena. Tai reiškia, kad Vakarų spaudimas ir toliau išliks pagrindiniu instrumentu. Ukraina 2025-aisiais vis dar karo būsenoje. Ir jei JAV iš tikrųjų atsitrauks, sprendimo iniciatyvą galimai turės perimti Europa.
