Ar derybos Stambule užbaigs karą, jei nedalyvauja šalių lyderiai?
Ukrainos ir Rusijos taikos derybos, kurios turėjo žymėti naują posūkį kelerius metus trunkančiame kare, ketvirtadienį Stambule prasidės be dviejų pagrindinių figūrų. Pranešama, kad nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nei JAV prezidentas Donaldas Trumpas jose nedalyvaus.
Analitikai šį faktą vertina kaip rimtą ženklą, kad Maskva nėra nusiteikusi realioms deryboms ir tik toliau siekia skaldyti Vakarus ir vilkinti procesus[1].
„Putinas ir toliau testuoja Trumpą ir Vakarų pasaulį. Ar jis gali tikėtis nuolaidų iš JAV? Ar Merzas bus ryžtingas? Ar europiečiai išliks vieningi?“ vokiečių leidiniui BILD sakė Rytų Europos istorijos profesorius Janas C. Behrendsas. Jo vertinimu, Maskva nuosekliai dirba ties Vakarų sanglaudos ardymu, o šių derybų boikotas tai tik dar kartą įrodo.
Kremlius siunčia derybininkus, o Ukraina siūlo 30 dienų paliaubas
Nors savaitgalį V. Putinas buvo paskelbęs apie ketinimą dalyvauti tiesioginėse derybose „be išankstinių sąlygų“, trečiadienį vakare Kremlius oficialiai paskelbė, kad Rusijos delegacijai vadovaus prezidento patarėjas Vladimiras Medinskis ir gynybos viceministras Aleksandras Fominas, V. Putino pavardė sąraše nepasirodė.
JAV taip pat paskelbė, kad D. Trumpas neatvyks ir anot šaltinių, jis nusprendė nedalyvauti, kai paaiškėjo, jog V. Putinas liks Maskvoje. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad dalyvaus derybose tik tuo atveju, jei jose pasirodys ir V. Putinas[2].
„Aš lauksiu, kas atvyks iš Rusijos, ir tik tada Ukraina priims sprendimą dėl tolimesnių veiksmų“, trečiadienio vakare sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi.
Anot šaltinių, Ukraina siūlys 30 dienų visuotines paliaubas kaip pirmą žingsnį link taikos. Toks pat pasiūlymas, paremtas Vakarų ir NATO pozicija, buvo iškeltas ir anksčiau. Tačiau Kremlius kol kas nesuteikė jokio pagrindo manyti, kad yra pasirengęs palaikyti tokį žingsnį. Veikiau tikisi, jog galės iš derybų išspausti vienpusių nuolaidų.
V. Zelenskis: „Visi atsakymai yra Maskvoje“
Stambule planuotas susitikimas tai pirmos tiesioginės derybos nuo 2022 metų kovo, kai derybininkai iš abiejų šalių susitiko tame pačiame mieste praėjus mėnesiui po invazijos pradžios.
V. Putinas ir V. Zelenskis asmeniškai buvo susitikę tik vieną kartą, 2019 m. gruodį, dalyvaujant Angelai Merkel ir Emmanueliui Macronui. Nuo to laiko Rusijos vadovybė reguliariai vadina V. Zelenskį „nelegitimiu“.
„Visi atsakymai į klausimus apie šį karą, kodėl jis prasidėjo, kodėl jis tęsiasi, yra Maskvoje. Kaip karas baigsis, priklauso nuo pasaulio“, sakė V. Zelenskis. Jo tikslas yra parodyti, kad Ukraina pasirengusi taikai, bet ne kapituliacijai.
Tuo metu Rusijos pusė siunčia deryboms patyrusius, bet itin griežtos pozicijos laikymosi žinomus atstovus. Pasak saugumo eksperto Nico Lange, šis sprendimas rodo, kad jokių realių kompromisų nesitikima: „Putino delegacija kartos tuos pačius maksimalistinius reikalavimus.“
D. Trumpas pats nusivylęs tarpininkas, grasina sankcijomis
JAV prezidentas D. Trumpas, nors anksčiau ne kartą skelbęs norą suorganizuoti taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos, galutinai atsisakė dalyvauti po to, kai V. Putinas nepatvirtino savo atvykimo. Šiuo metu D. Trumpas lankosi Artimuosiuose Rytuose, tačiau, pasak šaltinių, neatsisako galimybės įvesti papildomų sankcijų Rusijai, jei ši blokuos derybų eigą[3].
JAV delegacijai Turkijoje vadovauja valstybės sekretorius Marco Rubio. Su juo jau susitiko Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrii Sybiha, kuris teigė, kad šalys koordinuoja pozicijas „kritišką savaitę“.
2022 m. pavasarį vykusios derybos baigėsi nepasirašytu susitarimu, pagal kurį Ukraina būtų įsipareigojusi nuolatiniam neutralumui mainais į saugumo garantijas iš JT Saugumo Tarybos narių bei kitų šalių. Vis dėlto Kyjivas pabrėžia, kad neutralumo klausimas yra raudonoji linija ir jis kertasi su Ukrainos konstitucine orientacija į NATO ir ES.
Šiandien, kai Rusija kontroliuoja apie penktadalį Ukrainos teritorijos, Kremlius viešai skelbia apie taikos siekį, tačiau realių nuolaidų iki šiol nepateikė. Ekspertai teigia, kad derybų rezultatas Stambule mažai tikėtina, jog pakeis karo eigą. Tačiau jos gali tapti bandymu išmatuoti Vakarų ryžtą, išryškinti takoskyras tarp partnerių.
