Vengrijoje siekiama sugriežtinti užsienio finansavimą gaunančių organizacijų kontrolę
Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“, vadovaujama premjero Viktoro Orbáno, parlamentui pateikė įstatymo projektą „Apie viešojo gyvenimo skaidrumą“, kuriuo siekiama smarkiai apriboti užsienio finansavimą gaunančių organizacijų veiklą, jei jos laikomos grėsme šalies suverenitetui. Šiuo teisės aktu būtų suteikti nauji įgaliojimai dar 2023 m. įsteigtam Suvereniteto apsaugos biurui (SPO), leidžiantys sudaryti tokias organizacijas identifikuojantį sąrašą.
Pagal projektą, į šį sąrašą būtų įtrauktos juridinės organizacijos, jei SPO nustatytų, jog jų veikla pažeidžia Vengrijos nepriklausomybę, demokratinę santvarką, konstitucinę tapatybę ar krikščionišką kultūrą. Grėsme taip pat laikomi pasisakymai prieš santuokos, šeimos ir biologinės lyties pirmenybę.
Į sąrašą patekusios organizacijos privalės deklaruoti savo turtą, nebegalės gauti paramos per gyventojų pajamų mokesčio dalies skyrimą, jų bankų sąskaitos bus stebimos, o bet koks iš užsienio gautas finansavimas, pripažintas grėsme, bus įšaldomas.
Jei užsienio lėšos priimtos be SPO leidimo, gresia bauda, siekianti 25 kartus didesnę sumą nei gauta parama. Nesumokėjus baudos per 15 dienų, organizacija turės nutraukti veiklą. Įstatymo projekte numatyta galimybė institucijoms patekti į tokių organizacijų patalpas ir tikrinti jų dokumentus bei elektroninius įrenginius.
Naujoji tvarka gali paveikti žiniasklaidą, opozicijos partijas ir žmogaus teisių gynėjus
Premjeras V. Orbánas dar kovo mėnesį pažadėjo kovoti su „korumpuotomis doleriais finansuotomis struktūromis“, kurios, anot jo, perka politikus, teisėjus, žurnalistus ir pseudo-NVO. Tai buvo pakartota ir kovo 15-osios kalboje bei vadinta „velykiniu apsivalymu“.
Parlamentarų pateikto įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad „viešoji veikla yra kiekvieno Vengrijos piliečio demokratinė teisė, kurią būtina saugoti nuo užsienio interesų ir finansų įtakos“. Pabrėžiama, jog tokia įtaka iškraipo demokratinę diskusiją ir pažeidžia šalies suverenitetą.
Įstatymo projekte aiškiai apibrėžta, kokie veiksmai laikomi bandymu paveikti viešąjį gyvenimą: demokratinės diskusijos formavimas, poveikis valstybės ir visuomenės sprendimų priėmimo procesams, rinkėjų valios veikimas ir bet kokia veikla, galinti turėti įtakos rinkimų rezultatams.
NVO, kurios būtų įtrauktos į suverenitetui grėsmę keliančių organizacijų sąrašą, turės užtikrinti, kad visi jų rėmėjai patvirtintų, jog lėšos nėra iš užsienio. Draudžiama gauti net ES fondų paramą, jei ji vertinama kaip grėsmė šalies nepriklausomybei. Be to, jei organizacija pristatytų Vengriją neigiamame kontekste, tai taip pat būtų laikoma suvereniteto pažeidimu.
Įstatymas lyginamas su Rusijos „užsienio agentų“ praktika
Vengrijos Helsinkio komitetas, „Transparency International Hungary“ bei kitos nepriklausomos organizacijos, dažnai kritikuojamos valdžios kaip užsienio finansuojamos, kol kas oficialiai nekomentavo naujojo įstatymo projekto. Vis dėlto, opozicijos politikai ir nepriklausomi žurnalistai jį vertina itin kritiškai.
Budapešto meras Gergely Karácsony socialiniuose tinkluose pareiškė, kad šis įstatymo projektas „seką Rusijos pavyzdžiu“. Opozicinės partijos „Momentum“ pirmininkas Márton Tompos rašė, jog „šiuo pasiūlymu galima būtų uždaryti kiekvieną nepriklausomą Vengrijos žiniasklaidos priemonę ir kiekvieną visuomeniniais klausimais užsiimančią NVO“.
Europos Komisija dar 2023 m. gruodį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengriją dėl įstatymo, kuriuo buvo įsteigtas Suvereniteto apsaugos biuras. Komisija teigia, kad šis įstatymas prieštarauja ES teisei, pažeidžia asmens duomenų apsaugos, saviraiškos ir susirinkimų laisves.
Jei įstatymas dėl viešojo gyvenimo skaidrumo bus priimtas, Vengrijoje bus įtvirtinta viena griežčiausių užsienio finansavimą ribojančių tvarkų Europos Sąjungoje. Kritikai perspėja, kad tai gali tapti instrumentu, leidžiančiu valdžiai selektyviai persekioti nepriklausomas organizacijas, o pažeidimų atveju gresia net iki trejų metų laisvės atėmimo bausmės.
