E. Macronas teigia, kad yra pasirengęs kalbėti apie branduolinio skėčio plėtimą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti savo šalies branduolinių ginklų dislokavimą kitose Europos šalyse.
Kalbėdamas Prancūzijos televizijai TF1, E. Macronas teigė, jog Prancūzija, vienintelė branduolinė valstybė Europos Sąjungoje, yra atvira diskutuoti apie savo branduolinio arsenalo dislokavimą kitose Europos valstybėse, analogiškai kaip tai jau daro Jungtinės Valstijos.
„Amerikiečiai turi bombas lėktuvuose Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Turkijoje. Mes taip pat pasiruošę pradėti diskusijas“, – sakė E. Macronas[1]. Pasak jo, artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais bus nustatyti aiškūs parametrai, kaip tai galėtų būti įgyvendinama.
Vis dėlto E. Macronas iškėlė tris svarbias sąlygas[2]. Visų pirma, Prancūzija neketina finansuoti kitų šalių saugumo iš savo kišenės. Antra, bet koks Prancūzijos branduolinių ginklų dislokavimas neturėtų sumažinti šalies saugumo pajėgumų. Trečia, galutinį sprendimą dėl branduolinių ginklų panaudojimo ir toliau priimtų tik pats Prancūzijos prezidentas.
Europa ieško alternatyvų JAV branduoliniams ginklams
JAV jau ilgą laiką yra pagrindinė NATO branduolinio atgrasymo garantija Europoje. Apie 50 JAV branduolinių ginklų šiuo metu laikoma NATO sąjungininkės Turkijos bazėje, o apie 20 bombų – Vokietijoje.
Tačiau dėl geopolitinių įtampų ir didėjančio nerimo dėl Rusijos Europos lyderiai pradėjo abejoti, ar gali ir toliau pasikliauti JAV branduoliniu įsipareigojimu. Šis klausimas ypač paaštrėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Mūsų tikslas – padėti Ukrainai apsiginti, bet tikrai nenorime pradėti Trečiojo pasaulinio karo“, – kalbėjo E. Macronas. „Karas turi būti sustabdytas, o Ukraina turi būti kuo geriau pasirengusi deryboms.“
2024 m. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Prancūzija turi apie 280 branduolinių galvučių, kurias gali panaudoti nepriklausomai nuo JAV. Šalis valdo branduolinius povandeninius laivus ir lėktuvus, galinčius nešti branduolines bombas.
O Jungtinė Karalystė turi apie 225 branduolines galvutes, tačiau jos branduolinė sistema glaudžiai susijusi su JAV, ir dalis jos techninės priežiūros atliekama JAV, kas kelia abejonių dėl nepriklausomumo.
Prancūzijos branduoliniais ginklais susidomėjo Baltijos šalys, Lenkija ir Vokietija
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas jau pareiškė susidomėjimą Prancūzijos siūlymu. „Mes esame atviri šiai diskusijai, tačiau tai tikrai nėra JAV branduolinio atgrasymo garantijos pakaitalas“, – pažymėjo jis.
Lenkija taip pat atvirai palaiko šią idėją. Premjeras Donaldas Tuskas dar kovo mėnesį sakė, kad šalis „rimtai kalbasi“ su Prancūzija dėl branduolinio atgrasymo garantijų.
Tuo metu Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, ne kartą pabrėžė, jog jaučia padidėjusią grėsmę iš Rusijos pusės. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jau seniau yra dėkojęs E. Macronui už šį pasiūlymą, o jo patarėjai informavo, jog laukiama Prancūzijos ekspertų vizito, kuriame būtų pristatyta išsami branduolinio skėčio idėja.
D. Grybauskaitė: „Branduolinis atgrasymas – pasenusi doktrina“
Tačiau ne visi Europoje pritaria branduolinio atgrasymo plėtrai. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė skeptiškai vertina tokių ginklų reikšmę šiandienos saugumui.
„Dėl branduolinio atgrasymo, sakyčiau, kad tas atgrasymas jau pasenusi doktrina“, – pirmadienį kalbėjo D. Grybauskaitė[3]. „Branduolinis atgrasymas buvo veiksmingas po Antrojo pasaulinio karo, Šaltojo karo metu, bet ne dabar.“
Pasak jos, „joks skėtis nepadės, nes dabar visai kiti ginklai, visai kitoks karo pobūdis. Branduolinis ginklas jau nieko neišgąsdins“. Ji taip pat pabrėžė, kad šiuo metu egzistuoja grėsmių, daug pavojingesnių už branduolinį ginklą.
