Kinija siūlo Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regionui milijardus, siekdama konkuruoti su JAV įtaka
Antradienį Pekine vykusiame Kinijos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių bendrijos (CELAC) forume prezidentas Xi Jinpingas paskelbė apie naują beveik 66 mlrd. juanių (apie 9,2 mlrd. JAV dolerių) vertės kreditų liniją, skirtą regiono vystymui. Tai dar vienas žingsnis siekiant tarptautinti Kinijos valiutą.
Pasak Xi, Kinija taip pat planuoja glaudžiau bendradarbiauti su regionu ne tik ekonomikos, bet ir mokslo, technologijų, švietimo bei saugumo srityse. Pirmą kartą forumas vyko 2015 metais, o tuomet Pekinas pasiūlė 20 mlrd. dolerių kreditų infrastruktūros plėtrai[1].
Naujasis finansinis pasiūlymas, pasak stebėtojų, rodo augančią Kinijos ekonominę įtaką Lotynų Amerikoje, kurioje per pastaruosius du dešimtmečius prekybos apimtys išaugo daugiau nei 40 kartų: nuo 12 mlrd. 2000 m. iki daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių 2024-aisiais.
Kinijos ryšių su Lotynų Amerika stiprinimas vyksta tuo metu, kai kai kurios šalys, įskaitant Kolumbiją, paskelbė prisijungiančios prie „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos. Pastaruoju metu Pekino projektai Lotynų Amerikoje susidūrė su tam tikrais trikdžiais, tačiau Xi paskelbta finansinė parama ir strateginiai įsipareigojimai laikomi aiškiu ženklu, kad Kinija neketina trauktis iš regiono.
Stebėtojai pažymi, kad Kinijos pasiūlymai kelia didelį susidomėjimą regione. O ypač šalyse, kurios siekia diversifikuoti savo prekybos partnerius ir pritraukti naujų investicijų infrastruktūrai bei technologijoms.
Kinijos planuose: prekyba, investicijos ir vizų liberalizavimas
Be finansinės paramos, Kinijos vadovas paskelbė apie planus išplėsti bevizio režimo galimybes penkioms Lotynų Amerikos ir Karibų šalims. Nors konkrečios šalys kol kas neatskleistos. Xi taip pat pažadėjo skatinti importą iš regiono, plėsti bendradarbiavimą švariųjų technologijų, 5G ryšio ir dirbtinio intelekto srityse.
Artimiausiais metais Kinija planuoja kasmet pakviesti 300 politinių partijų narių iš Lotynų Amerikos vizitams, skirti 3500 vyriausybinių stipendijų ir stiprinti kitų tipų mainus. Pekinas aiškiai siekia stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą, o prezidentas Xi pabrėžė, kad Kinija remia regiono šalių pastangas didinti savo įtaką tarptautinėje arenoje[2].
Xi Jinpingas savo kalboje taip pat akcentavo svarbą atsisakyti protekcionizmo ir vadinamųjų „prekybos karų“. Pasak jo, „nė viena šalis nepasiekia pergalės per tarifų didinimą“, o vienašališkos priemonės tik „veda į izoliaciją“. Nors nebuvo įvardytas konkretus adresatas, tokia pozicija siejama su neseniai pasiektomis JAV ir Kinijos derybomis Ženevoje, per kurias abi šalys sutarė dėl 90 dienų laikotarpio, per kurį bus stabdomi papildomi muitai.
Tuo tarpu Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė Ngozi Okonjo-Iweala vizito Japonijoje metu paragino Tokiją ir kitas šalis ginti daugiašalės prekybos sistemą, kuri susiduria su iššūkiais dėl greitai besikeičiančios JAV prekybos politikos.
