Lenkijoje rinkimai jau netrukus: PiS ir Konfederacija įgyja vis didesnį visuomenės palaikymą
Jei Lenkijos parlamento rinkimai būtų vykę praėjusį sekmadienį, partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) kartu su Konfederacija būtų galėjusios gauti 236 vietas Seime ir sudaryti daugumą. Tokį scenarijų rodo gegužės 7 dieną atlikta „United Surveys“ apklausa[1].
Tuo metu Pilietinė koalicija (KO) kartu su Kairiąja partija turėtų 224 mandatus. Esminis pokytis: „Trečiasis kelias“, koalicija tarp PSL ir partijos „Polska 2050“, surinktų tik 7,4 proc. balsų ir, neperžengusi 8 proc. ribos taikomos koalicijoms, liktų už Seimo ribų. Tai reikštų, kad dabartinė valdančioji dauguma nebeturėtų galimybės tęsti veiklos tokia sudėtimi.
Pagal apklausos rezultatus, didžiausią palaikymą turėtų KO, už kurią balsuotų 31,2 proc. rinkėjų. PiS gautų 27,5 proc., Konfederacija suriktų 13,1 proc., o Kairė 7,6 proc. Neapsisprendusių rinkėjų dalis išaugo iki 8,8 proc.
Mandatų pasiskirstymas Seime atrodytų taip: KO – 192 vietos, PiS – 167, Konfederacija – 69, Kairė – 32. Apklausa atlikta CATI (telefoninių interviu) ir CAWI (internetinių apklausų) metodais, apklausta 1000 respondentų.
Prezidento rinkimuose pirmauja R. Trzaskowskis, stiprėja palaikymas S. Mentzenui
Tuo pat metu Lenkijoje artėjant prezidento rinkimams, apklausos rodo, kad didžiausią gyventojų palaikymą turi Pilietinės koalicijos kandidatas, dabartinis Varšuvos meras Rafał Trzaskowski. Jo reitingas siekia apie 38,3 proc[2].
Antroje vietoje dabar Karol Nawrocki, remiamas „Teisės ir teisingumo“ partijos, turintis apie 20 proc. palaikymą. Trečias lieka Konfederacijos kandidatas Sławomir Mentzen, kurio populiarumas, ypač tarp jaunimo, sparčiai auga. Jis remiasi aktyvia komunikacija socialiniuose tinkluose, ypač „TikTok“ platformoje.
Ketvirtoje vietoje atsiduria Szymon Hołownia, „Trečiojo kelio“ atstovas, o kairieji kandidatai, Magdalena Biejat ir Adrian Zandberg, surenka mažiau nei 3 procentus kiekvienas. Šie rinkimai bus ypač svarbūs dabartinei valdančiajai koalicijai, kuri pastaraisiais metais susidūrė su prezidento veto kliūtimis.
Dabartinis prezidentas Andrzejus Duda, vadovavęs dvi kadencijas, nebegali kandidatuoti, todėl rinkimų baigtis lems, ar valdančioji dauguma turės galimybę įgyvendinti svarbiausias reformas socialinės politikos, migracijos ir nacionalinio saugumo srityse.
