Nauja valdžia, bet sena daina: K. Budrys skirsto visuomenę į „apačią“ ir „viršų“
Naujasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys atviras – jis aklai nelinkęs pasitikėti šalies piliečiais ir net tiksliai įvardino, kad apie 300 tūkst. jų, iš tiesų, nėra aišku, ar prasidėjus karui išliktų lojalūs Lietuvai.
Viešėdamas naujienų portalo lrytas.lt rengtoje laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“, K. Budrys užsiminė, kad demokratija šiuolaikiniame pasaulyje susvyravo ir visa tai įvyko labiau dėl vidinių priežasčių[1].
Visgi, visus Lietuvos žmones atstovaujantis ministras visuomenę mato taip pat šiek tiek kitaip – maždaug kaip piramidę – čia ubagai, čia karaliai?
„Visuomenės nusivylimas, kaip mes tvarkomės, kaip priimame sprendimus, kokia mūsų ekonomikos būklė, bendrai spaudimas iš apačios pradės mus labiau drebinti ir kels klausimą, kiek mes būsime tvarūs“, – kalbėjo K. Budrys.
K. Budrys: visuomenė turėtų aktyviai stebėti Rusijos ženklus
K. Budrys taip pat griežtai įvertino Rusijos elgesį vilkinant paliaubų su Ukraina procesą. Pasak jo, Ukraina dar prieš kelis mėnesius pasiūlė besąlygiškas paliaubas, parodydama tikrą norą siekti taikos, tačiau Rusija šį siūlymą ignoravo ir toliau vykdo žiaurias karines atakas.
Ministro teigimu, tai nėra tik geopolitinis manevras – tai sąmoningas tarptautinės bendruomenės, o kartu ir visuomenės, mulkinimas. Paliaubų imitacijos, tokios kaip Kremliaus paskelbti kelių dienų ugnies nutraukimai, anot Budrio, tėra viešųjų ryšių triukai, skirti pasirodyti „taikiems“, kai tuo metu realybėje tęsiami karo nusikaltimai[2].
Diplomatijos vadas pabrėžia, kad tokioje situacijoje itin svarbus visuomenės budrumas ir informuotumas. Anot jo, Rusija ne tik stengiasi skaldyti Vakarų vienybę politiniu lygmeniu, bet ir bando paveikti žmonių nuotaikas, pasitelkdama dezinformaciją ir melagingą naratyvą apie tariamą taikos siekį.
Ministras taip pat atkreipia dėmesį, kad kol dalis Vakarų visuomenės nori tikėti, jog diplomatiniai sprendimai vis dar įmanomi, Rusijos veiksmai esą rodo priešingai – tikra taika Maskvai nėra prioritetas. Todėl svarbu, kad žmonės aiškiai suprastų, kas vyksta, ir palaikytų griežtesnes sankcijas bei tarptautinius sprendimus, kurie galėtų sustabdyti agresiją.
Pasak jo, tik aiški pozicija ir solidarumas gali paveikti agresorių – ne tik politikų, bet ir kiekvieno žmogaus lygmeniu.
Neatsilieka ir prezidentas: kuo kitus tepa, tuo pats kvepia?
Dar palyginus neseniai apie vis didėjančią grėsmę Lietuvai – vadinamąją penktąją koloną – įspėjo ir Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda. Tai, pasak jo, viduje veikianti jėga, apsimetanti patriotine, tačiau iš tiesų kenkianti valstybei. Prezidentas tikina, kad ši grupė tampa vis gudresnė: prisidengia konservatyviomis ar net Trumpo šalininkų idėjomis, tačiau iš tiesų siekia sugriauti Lietuvos poziciją dėl paramos Ukrainai ir šalies saugumo strategiją.
Nausėda ragina nedelsiant reaguoti – jo žodžiais, su penktąja kolona būtina kovoti „negailestingai“, ypač viešojoje erdvėje. Anot jo, Lietuva negali leisti, kad šios jėgos užimtų komunikacinę erdvę ir skleisdamos dezinformaciją paveiktų visuomenės nuomonę ar silpnintų politinį stabilumą.
Tačiau kritikai prezidentui primena jo pačio biografiją. Buvęs europarlamentaras Stasys Jakeliūnas atskleidė, kad 1988 m., Sąjūdžio įkūrimo laikais, Gitanas Nausėda buvo Komunistų partijos narys. Kol kas nėra aiškumo, ar jis iš jos oficialiai išstojo, o tai kelia klausimų dėl Prezidento teisės spręsti, kas šiandien priklauso „kenkiančiai grupei“.
Jakeliūnas pareiškė, kad prezidentas dabar siekia bausti tuos, kurie turi kitą nuomonę apie karą Ukrainoje, o tai primena sovietinį požiūrį į kitaip mąstančius. „Jei prezidentas kaltina kitus priklausant penktajai kolonai, gal pirmiausia reikėtų pasitikrinti, kokiai kolonai pats kadaise priklausė?“ – ironizavo jis.
