Ukraina skiria rekordines sumas gynybai, tačiau vis tiek smarkiai atsilieka nuo Rusijos
Ukrainos ir Rusijos karo fone dažnai keliamas klausimas – kiek šios šalys skiria gynybai? Nors Ukraina skiria rekordiškai daug – net trečdalį savo BVP, jos priešininkė Rusija išleidžia dvigubai didesnę sumą. Naujausia Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) balandžio 28 dieną paskelbta ataskaita atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – Rusijos ir Ukrainos karinių išlaidų atotrūkis vis auga, o Ukrainai darosi vis sunkiau palaikyti tokį finansavimo tempą.
2024 metais Ukrainos karinės išlaidos siekė net 64,7 mlrd. JAV dolerių, arba apie 34 proc. viso šalies BVP. Tai yra didžiausias procentas pasaulyje. Tačiau ši didžiulė suma vis tiek yra mažesnė nei pusė Rusijos karinių išlaidų, kurios, SIPRI duomenimis, pernai padidėjo net 38 proc. ir siekia apie 7 proc. Rusijos BVP.
„Šiuo metu Ukraina visas mokestines pajamas skiria kariuomenei. Esant tokiai ribotai fiskalinei erdvei, Ukrainai bus sudėtinga toliau didinti karines išlaidas“, – pabrėžia SIPRI tyrėjas Diego Lopes da Silva. Pasak jo, Rusija „didina atotrūkį nuo Ukrainos karinių išlaidų srityje“.
Be to, Rusijos karinės išlaidos yra ne tik didesnės, bet ir esą ne visiškai skaidrios. SIPRI pažymi, kad daugelis duomenų apie Rusijos išlaidas yra įslaptinti ir tikrosios sumos gali būti gerokai didesnės, nei rodo oficialūs skaičiai. Didelė dalis šių pinigų, kaip nurodoma, buvo skiriama subsidijuoti „ginklų gamintojus, kurie buvo ant bankroto ribos“, taip pat socialinei paramai ir karių atlyginimams.
Europos valstybėms gali tekti skirti daugiau pinigų Ukrainai, bet neaišku, ar jos tam pajėgios
Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, nuo 2022 metų vasario iki 2025 metų vasario Ukraina iš JAV gavo apie 65 mlrd. dolerių karinės paramos ir beveik tiek pat – 64 mlrd. dolerių iš Europos valstybių. Tačiau nuo 2025 metų pradžios ši parama smarkiai sumažėjo, nes, pasibaigus Joe’o Bideno kadencijai, Donaldo Trumpo administracija nesiūlo naujų karinės paramos paketų Ukrainai.
„Neseniai sustabdyta JAV parama didina spaudimą Europos vyriausybėms imtis aktyvesnių veiksmų tiek finansinės, tiek karinės pagalbos srityje“, – sako Naro Nishikawa, Kylio instituto ekspertas.
Tai reiškia, kad Europa veikiausiai turės perimti didesnę paramos Ukrainai dalį, tačiau neaišku, ar šalys, kurios jau dabar didina išlaidas gynybai, galės palaikyti Ukrainą tokiu pat mastu kaip JAV iki šiol.
Europos šalys vis labiau didina savo gynybos biudžetus
2024-ieji metai tapo išskirtiniai visai Europai – šalys žymiai padidino karines išlaidas. Vokietijos gynybos biudžetas per metus išaugo net 28 proc., t. y., iki 88,5 mlrd. dolerių, taip aplenkdamas Jungtinės Karalystės išlaidas, kurios siekė 81 mlrd. dolerių. Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad pradėjęs eiti pareigas kitą mėnesį ketina dar labiau didinti gynybos finansavimą.
Lenkija, kuri jaučia didžiulę grėsmę dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, išlaidas padidino 31 proc., pasiekdama 4,2 proc. savo BVP, kas yra didžiausias rodiklis tarp NATO valstybių Europoje.
Tačiau Europos šalims tenka naujas iššūkis – spaudimas iš D. Trumpo administracijos didinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte’as mano, jog realus tikslas Europai būtų bent 3 proc. BVP, bet net ir toks išlaidų padidinimas Europai reikštų milžinišką fiskalinę naštą.
JAV karinis biudžetas – irgi rekordinis
Dar neseniai D. Trumpo administracija žadėjo mažinti gynybos išlaidas, tačiau balandžio 7 dieną netikėtai paskelbė apie rekordinį trilijono dolerių gynybos biudžetą. 2024 metais JAV išlaidos gynybai sudarė 997 mlrd. dolerių – 37 proc. visų pasaulio karinių išlaidų. Kinija, kuri užėmė antrąją vietą, skyrė 314 mlrd. dolerių, o Rusija buvo trečioje vietoje su maždaug 130 mlrd. dolerių (oficialiais duomenimis).
Pasak Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS), Rusijos realios išlaidos, atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą, gali siekti net apie 462 mlrd. dolerių per metus. Tuo tarpu visos Europos, įskaitant Jungtinę Karalystę, išlaidos gynybai per metus sudarė apie 457 mlrd. dolerių. Tai reiškia, kad vien Rusija gynybai išleidžia daugiau nei visa Europa kartu sudėjus, kas kelia rimtą iššūkį NATO saugumui.
Įdomus kontrastas – Iranas, kuris dėl Vakarų sankcijų patiria didelę infliaciją, mažina savo išlaidas gynybai net 10 proc. per metus, nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos ir įtampos regione, susijusios su Izraeliu. SIPRI ataskaitoje teigiama, kad tokį sumažėjimą lėmė Vakarų sankcijų poveikis šalies ekonomikai ir ypač infliacija, dėl kurios Teheranas buvo priverstas apkarpyti savo gynybos biudžetą.
