Nuo vasaros vidurio duslintuvus galės naudoti kur kas daugiau asmenų
Nuo šių metų liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios naujos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, leidžiančios plačiau naudoti ginklų priedėlį – duslintuvą. Seimas ketvirtadienį pritarė šiems pakeitimams, kurie suteiks teisę sportininkams, šauliams, medžiotojams ir profesinės karo tarnybos kariams įsigyti, turėti ir naudoti duslintuvus. Šis sprendimas, anot parlamentarų, ne tik sumažins triukšmą šaudyklose, bet ir prisidės prie krašto gynybos stiprinimo bei klausos apsaugos[1].
Pagal naujas taisykles, duslintuvus galės įsigyti ir naudoti asmenys, turintys leidimą laikyti ar nešiotis šaunamąjį ginklą sportui, šaulio tarnybai, medžioklei ar profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti. Iki šiol teisę turėti duslintuvus turėjo tik specialiojo statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, ginklų gamybos įmonės, mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas ir šauliai (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.).
„Tikrai nekyla klausimų, kodėl šioje geopolitinėje situacijoje reikalingas toks sprendimas, tiek šauliams, tiek kitiems, kurie, galbūt, esant dienai X, galėtų panaudoti šiuos priedėlius“, – Seimo posėdyje teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Jis pabrėžė, kad pataisos suteiks teisinį aiškumą ir padės spręsti triukšmo problemas šaudyklose, kurios dažnai įrengtos netoli gyvenamųjų vietovių.
Parlamentarai siekia apsaugoti ginklų naudotojų ausis nuo didelio triukšmo keliamos žalos
Duslintuvai, kaip ginklų priedėliai, mažina šūvio garsą, taip apsaugodami šaulių, sportininkų ir medžiotojų klausą.
„Aš, kaip buvęs kariškis, kuriam klausa yra tikrai pažeista, ir žinau, ką reiškia duslintuvai, neabejoju, kad ir medžiotojams, ir sportininkams, kariams ir šauliams duslintuvai bent jau apsaugos klausą“, – pabrėžė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius.
K. Mažeika pridūrė, kad klausos sutrikimai yra viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria šaudymo sporto entuziastai. „Bet kuriuo atveju, tai tik mažina garsą. Tai yra turbūt sveikatos atžvilgiu, ypatingai sportininkams“, – sakė jis[2]. Be to, duslintuvai leis sumažinti gyventojų nepasitenkinimą dėl triukšmo, kylančio per šaudymo varžybas ar treniruotes šaudyklose, esančiose arti miestų.
Socialdemokratas Audrius Radvilavičius pabrėžė pataisų svarbą Šaulių sąjungai ir savanoriškosios kariuomenės kariams.
„Vakar vyko laikinosios Seimo Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos draugų grupės susitikimas. Mes kalbėjome apie tai. Tiek Šaulių sąjungos nariams, turintiems leidimą laikyti ginklą, tiek savanoriškosios kariuomenės kariams, kurie turi teisę laikyti ginklą, tikrai šitas dalykas yra būtinas“, – teigė parlamentaras.
Diskusijų metu kilo klausimų, ar tai nėra brakonieriavimo įteisinimas
Pataisoms pritarta didele balsų dauguma – už balsavo 98 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 15. Tačiau ne visi parlamentarai buvo vieningos nuomonės.
„Valstietė“ Ligita Girskienė pakeitimus pavadino brakonieriavimo įteisinimu, teigdama, kad „medžiotojai nuosekliai siekia ir nestabdo įteisinti būtent anksčiau naktinio matymo taikiklius, o dabar jau ir duslintuvus“. Jai pritarė frakcijos kolega Ignas Vėgėlė, teigęs, kad pataisos labiausiai naudingos medžiotojams.
Vis dėlto A. Pocius atmetė nuogąstavimus, kad duslintuvai galėtų būti naudojami neteisėtai. „Kad žalos padarytų medžiotojai, turėdami duslintuvus, tikrai nemanau“, – nekaltai aiškino jis.
