Sostinei žūtbūt reikia deginti šiukšles?
Balandžio pabaigoje Vilniuje kilęs gaisras atliekų rūšiavimo gamykloje tapo rimtu išbandymu visai atliekų tvarkymo sistemai. Nors, kaip sako aplinkos ministras Povilas Poderskis, dabartinių pajėgumų teoriškai pakanka, praktika parodė, kad užtenka vieno rimtesnio sutrikimo – ir sistema klumpa. Dėl gaisro buvo sutrikdytas visos Vilniaus apskrities atliekų tvarkymas, dalis jų teko skubiai vežti į kitus miestus – Alytų, Panevėžį, svarstoma ir apie Marijampolę. Elektrėnuose laikinai atsidūrė apie 700 tonų neišrūšiuotų šiukšlių.
Nors situacija šiuo metu jau valdoma, akivaizdu, kad toks incidentas privertė iš naujo peržiūrėti, kiek iš tiesų esame pasiruošę netikėtumams. Ministras pripažįsta – jokio plano, kaip reaguoti į panašias krizes, iki šiol nebuvo. Ir tai liečia ne tik atliekų tvarkymą – lygiai taip pat nepasiruošta ir vandentvarkoje ar kitose komunalinėse srityse[1].
Tuo tarpu pati Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla jau pradėjo bandomąjį darbą – šiuo metu tikimasi per dieną išrūšiuoti iki 400 tonų atliekų, o vėliau grįžti prie buvusio 800 tonų pajėgumo. Tačiau kiek tai užtruks, dar neaišku – viskas priklausys nuo techninių ir organizacinių sprendimų.
V. Benkunskas šiukšles siūlo deginti vietoje
Tuo tarpu sostinės vadas Valdas Benkunskas siūlo konkretų veiksmų planą, kaip sostinė galėtų išeiti iš susidariusios atliekų krizės po gaisro Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje. Jo siūlymas – praktiškas ir orientuotas į greitus sprendimus vietoje, nes, kaip pabrėžia meras, šiukšlių surinkimas iš gyventojų neturi sustoti, o atliekų srautas turi būti valdomas čia ir dabar[2].
Jeigu per artimiausias dienas nepavyks atkurti rūšiavimo pajėgumų, Benkunskas sako, kad vienintelė reali alternatyva – nerūšiuotų atliekų deginimas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje. Nors dabar įstatymai leidžia deginti tik išrūšiuotas atliekas, meras tikisi, kad situaciją įvertinusios institucijos leis laikinai taikyti išimtį. Jo nuomone, toks sprendimas yra daug geresnis nei atliekų vežimas į sąvartynus – tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu požiūriu.
Antrasis siūlomas žingsnis – mobilūs rūšiavimo įrenginiai. Jie galėtų būti pradėti naudoti jau kitą savaitę ir perimti dalį darbo, kurio dabar negali atlikti degusi gamykla. Planuojama, kad mobilūs sprendimai padengtų apie 60 proc. atliekų srauto, kol bus atkurtas pastovus rūšiavimo procesas.
Trečiasis Benkunsko akcentas – bendradarbiavimas su privačiais operatoriais. Vilnius laukia įmonės „Energesman“ sprendimų, kada galima būtų papildomai įrengti rūšiavimo linijas gaisro nepažeistoje gamyklos dalyje. Tik turint šį atsakymą bus galima parengti aiškų veiksmų grafiką.
Pasak mero, šiukšlių vežimas į kitų miestų atliekų tvarkymo centrus kol kas nėra prioritetas. Vilnius nori spręsti problemą čia pat, savo jėgomis, o ne tampyti atliekas po visą Lietuvą.
Gaisrai Vilniuje jau spėjo tapti kasdienybe
Sekmadienio rytą sostinėje vėl įsiplieskė didžiulis gaisras – šįkart atliekų rūšiavimo gamykloje „Energesman“. Liepsna kilo betoniniame tunelyje, kur saugomos netinkamos atliekos, ir akimirksniu išplito į kitus pastato sektorius. Gaisrą malšino septynios autocisternos, tačiau smilkimo procesai tęsėsi dar ilgai. Nors gyventojai įspėti likti namuose ir stebėti sveikatos būklę, tai – jau įprasta praktika po kiekvieno tokio incidento.
Tokių atvejų Vilniuje – ne vienas. 2023-iaisiais liepsnojo Gariūnų rūšiavimo centras, Panerių gatvėje degė „Ruvis“ teritorija, o dūmai dažnai viršijo pavojingas taršos normas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per tokius gaisrus į aplinką pasklinda pavojingos dalelės – benzenas, kietosios dalelės, kurių poveikis sveikatai gali būti ilgalaikis. Nepaisant to, kaltų dažniausiai neatsiranda – kaip ir aiškesnių atsakymų, kaip užkirsti kelią tokioms nelaimėms.
Visa tai vyksta šalyje, kur labiausiai nuo oro taršos kenčiantys gyventojai baudžiami automobilių taršos mokesčiais, o stambūs aplinkos taršos pažeidėjai susilaukia baudų tik po viešų skandalų. Kol aplinkos apsauga spragas kamšo tyrimais ir pažadais, sostinės gyventojams belieka kvėpuoti tuo, ką atneša vėjas – ar tai būtų netinkamai išrūšiuotos šiukšlės, ar smalkės po kasdienybe jau tapusių gaisrų.
P. Poderskis išsišoko vos pradėjęs eiti ministro pareigas
Vos spėjęs įsitaisyti aplinkos ministro kėdėje, P. Poderskis iškart pradėjo kelti bangas. Premjero Gintauto Palucko paskutinę minutę pasiūlytas buvęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius naują karjeros etapą pradėjo su įspūdingu pageidavimų sąrašu: 60–70 tūkst. eurų kainuojantis BMW, naujausias „iPhone 16“, architekto paslaugos kabineto perdarymui ir netgi tarnybinių išteklių naudojimas asmeniniams poreikiams.
Visus šiuos norus P. Poderskis motyvuoja „darbo efektyvumu“, bet aplinkos ministro vaidmuo, regis, ima panašėti į komforto zonos kūrimą už mokesčių mokėtojų pinigus.
P. Poderskio biografijoje – ir ne vienas abejotinas epizodas. Per pandemiją jis figūravo galimo fiktyvaus ventiliatorių pirkimo už 300 tūkst. eurų istorijoje, o Lazdynų baseino statybos brangimas jam atnešė specialiojo liudytojo statusą. O dabar štai dar ir atliekų deginimo gamyklos politikas užsimanė.
