JAV ir Kinijos aukšto lygio prekybos derybos prasidės Šveicarijoje šį savaitgalį
Kinijos prekybos derybininkai šį savaitgalį susitiks su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu ir JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru Šveicarijoje pirmosioms aukšto lygio deryboms, kuriomis siekiama sušvelninti įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų[1].
Abi pusės, pajutusios itin aukštų tarifų, prilyginamų embargui, poveikį, pastarosiomis dienomis švelnino savo retoriką. Kinijos Prekybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad vicepremjeras He Lifengas dalyvaus derybose Ženevoje šios savaitės pabaigoje.
„Atsižvelgdama į pasaulio lūkesčius, Kinijos interesus ir JAV pramonės bei vartotojų siekius, Kinija nusprendė įsitraukti į dialogą su JAV,“ teigiama ministerijos pranešime.
Abi pusės siekia „sąžiningos prekybos“ sutarties
S. Bessentas socialiniame tinkle X rašė: „Prezidento D. Trumpo dėka pasaulis atvyksta į JAV, o Kinija buvo trūkstama dalis.“ Jis pridūrė, kad susitikimas vyks šeštadienį ir sekmadienį, aptariant „bendrus interesus“.
„Dabartiniai tarifai ir prekybos barjerai yra netvarūs, bet mes nenorime atsiskyrimo. Mums reikia sąžiningos prekybos,“ rašė jis. JAV prekybos atstovo biuras pranešime patvirtino, kad J. Greeras susitiks su Kinijos kolega aptarti prekybos klausimų.
Nepaisant JAV įvestų minimalių 145 proc. tarifų Kinijos prekėms, į kuriuos Pekinas atsakė 125 proc. bendrais tarifais ir žaliavų, reikalingų JAV dronų, elektronikos bei vaistų gamybai, eksporto apribojimais, Kinija išlaikė griežtą poziciją. Kinijos pareigūnai kartojo pažadus „kovoti iki galo“ ir reikalavo, kad JAV prieš prasidedant deryboms panaikintų visus tarifus.

Vis dėlto Pekinas sušvelnino savo griežtą poziciją po to, kai prezidentas D. Trumpas pareiškė norintis susitarti su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Nors Kinija toliau pabrėžė esanti „nuskriaustoji pusė“ ir save pristatė kaip atsakingą galią pasaulio akyse, ji atvėrė kelią deryboms[2].
„Ar kovodama, ar kalbėdamasi, Kinija nenukryps nuo savo siekio ginti plėtros interesus, tarptautinį teisingumą ir sąžiningumą,“ teigiama Prekybos ministerijos pranešime. „Jei JAV nori spręsti problemą per derybas, ji turi pripažinti neigiamą vienašališkų tarifų poveikį pačiai sau ir pasauliui.“
Ekspertai nenusiteikę optimistiškai: proveržio tikimybė ribota
Analitikai atsargiai vertina galimą proveržį. „Tai reikėtų laikyti ikiderybinėmis konsultacijomis,“ sakė Scottas Kennedy, Kinijos ekspertas iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS). „Abi pusės nenori parodyti silpnumo. Abi nori suformuluoti derybas taip, kad išloštų santykiuose viena su kita. Abi patyrė nuostolių, bet abi žino, kad ir kita pusė jaučia skausmą.“
Kinijos ekspertai pabrėžia, jog JAV turi parodyti rimtą ketinimą mažinti įtampą. „Svarbiausia sužinoti ar JAV pasirengusi pirmiausia peržiūrėti savo poziciją dėl tarifų,“ sakė He Weiwenas, buvęs Kinijos diplomatas, dabar vyresnysis bendradarbis Kinijos ir globalizacijos centre Pekine. „Be tokio noro negalima tikėtis esminių rezultatų.“
Nepaisant abejonių, derybų pradžia laikoma teigiamu signalu pasaulio ekonomikai ir finansų rinkoms, kurios buvo sukrėstos galimo prekybos sąstingio tarp didžiausio gamintojo ir didžiausio vartotojo.
„Net ir nedidelis įtampos mažėjimas ar dalinės sutarties perspektyva jau būtų gera žinia abiem ekonomikoms,“ sakė Eswaras Prasadas, Kornelio universiteto profesorius ir buvęs vyresnysis Kinijos pareigūnas Tarptautiniame valiutos fonde.
Kinija ieško bendradarbiavimo galimybių ir Europoje
Nepaisant to, kad Kinijos ekonomika per pirmąjį metų ketvirtį augo 5,4 proc., šaliai sunku įveikti užsitęsusią nekilnojamojo turto krizę, silpną vartojimą ir aukštą nedarbą. Prekybos karas jau paveikė gamybos sektorių ir tarptautinę prekybą, kuri anksčiau buvo viena stipriausių ūkio sričių. Balandį eksporto užsakymai pasiekė žemiausią lygį nuo pandemijos pradžios.
Kol kas Pekinas vengia imtis didesnių skatinimo priemonių, pasirinkdamas taikyti selektyvias muitų išimtis ir palaipsniui teikti paramą. Trečiadienį buvo žengti papildomi žingsniai: centrinis bankas sumažino komerciniams bankams skolinimosi kainą, sumažino privalomųjų atsargų normą, kad skatintų kreditavimą, bei sumažino hipotekos palūkanų normas, siekdamas paskatinti būsto įsigijimą.
Tarptautinėje arenoje Pekinas ieško bendraminčių tarp prekybos partnerių, susirūpinusių D. Trumpo tarifais. Praėjusią savaitę derybos su Europos Sąjunga pajudėjo į priekį, kai Kinija sutiko panaikinti sankcijas Europos Parlamento nariams, pašalindama kliūtį deryboms dėl abipusės investicijų sutarties.
Xi Jinpingas savo kalboje, pažymint 50 metų diplomatinių santykių su ES sukaktį, paragino ES bendradarbiauti su Kinija „priešintis vienašališkam spaudimui“ ir skatinti „inkliuzinę ekonominę globalizaciją.“ Kinija paskelbė esanti pasirengusi sąžiningoms deryboms, bet perspėjo, kad nepriims derybų kaip priedangos tolesniam spaudimui.
„Jeigu kalba viena, o daro kita, arba derybas naudoja kaip šydą tęsiamam šantažui ir prievartai, Kinija niekada nesutiks,“ sakoma Prekybos ministerijos pranešime. Scottas Kennedy iš CSIS įspėjo, kad aiškių tikslų nebuvimas kelia riziką, jog derybos gali pavirsti viena kitos kaltinimu. „Dar blogiau, derybos gali baigtis dar viena eskalacija,“ pridūrė jis.