Infrastruktūros valdymo agentūra pasiruošusi mokėti net iki 3 tūkst. eurų atlyginimą
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavaldi Infrastruktūros valdymo agentūra skelbia konkursą – ieško net 25 naujų kolegų, prižiūrėsiančių Vokietijos brigados perkėlimo darbus ir už tai gausiančius solidų – net 3 tūkst. į rankas galintį siekti darbo užmokestį.
Skelbiama, kad nusprendę savo sukaupta patirtimi projektų valdyme, galės prisidėti prie istorinių įvykių Lietuvoje – Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą, o taip pat Lietuvos kariuomenės I-osios divizijos vystymo[1].
„Infrastruktūros valdymo agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos plečiasi, keičia projektų valdymo principus ir kviečia prie komandos prisijungti naujus narius: statybos, ryšių, pirkimų ir finansų specialistus.“ – skelbia KAM.
Už šį darbą siūlomas ir dosnus atlygis, prasidedantis nuo 1 700 eurų į rankas ir galintis pasiekti net 3 000 eurų užmokestį. Kaip skelbiama, viskas esą priklausys nuo sukauptos darbo patirties ir kompetencijų.
„Siūlome apmokamus kvalifikacijos tobulinimo kursus, priedus suintensyvėjus darbo krūviui, premijas už puikius rezultatus, papildomas apmokamas poilsio dienas ir kitas naudas.“ – priduriama ministerijos pranešime.
Skelbiama, kad susidomėjusių dokumentai priimami iki gegužės 16 dienos.
Specialistams pateikiamas ir šūsnis reikalavimų, įskaitant galimybes dirbti su įslaptinta informacija
Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Štai pretenduojantys į tokias pareigas asmenys turės atitikti ir eilę KAM keliamų reikalavimų.
Pirmiausia, būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas statybos, aplinkos, elektros inžinerijos arba architektūros srityse, taip pat galiojantis ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo atestatas, leidžiantis prižiūrėti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, inžinerinių tinklų statybas.
Darbuotojas taip pat turi turėti bent dvejų metų darbo patirtį statybos srityje pagal išduotą kvalifikacijos atestatą. Taip pat svarbu, kad kandidatas gerai išmanytų Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Krašto apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius statybų procesus ir krašto apsaugos sistemos veiklą. Be to, į šias pareigas kandidatuojantis asmuo turi išmanyti KAS struktūrą ir prioritetus, gebėti analizuoti informaciją, ją sisteminti ir rengti išvadas bei siūlymus, taip pat efektyviai planuoti ir organizuoti savo darbą, dirbti savarankiškai.
Sklandus bendravimas tiek žodžiu, tiek raštu, dokumentų rengimo ir tvarkymo taisyklių išmanymas, taip pat gebėjimas dirbti su „MS Office“ programomis yra būtini. Taip pat privalomas statybos technologinių procesų bei projektų valdymo principų išmanymas.
Galiausiai, kandidatas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus dirbti su įslaptinta informacija, žymima „Riboto naudojimo“ slaptumo žyma.
Į Lietuvą atvykę vokiečių kariai turi savų reikalavimų
Tuo tarpu į Lietuvą atvykę Vokietijos kariai ir jų šeimos ieško būstų, tačiau ne bet kokių – jų reikalavimai griežti, o prioritetas teikiamas patogumui[2].
Kaip pranešama, svečiai dažniausiai ieško namų ar kotedžų su vieta automobiliui, skalbimo mašina ir džiovykle. Būstas turi būti nepriekaištingai švarus, o nuomos kaina turi būti pateikiama jau su įskaičiuotais visais komunaliniais mokesčiais.
Nors pasirengę mokėti iki 1500 eurų per mėnesį, vokiečiai nenori iš karto mokėti viso depozito – pageidauja jį išskaidyti per du mėnesius. Taip pat reikalauja, kad sutartys būtų registruojamos Registrų centre, o kai kurie atvyksta su augintiniais, todėl butų nuomotojai taiko papildomus mokesčius.
NT ekspertai prognozuoja, kad vokiečių atvykimas gali nežymiai pakelti nuomos kainas. Tačiau rinkai tai suteiks stabilumo, nes atsiras daugiau ilgalaikių ir patikimų nuomininkų.
Ieškojo būstų vokiečių brigados nariams
2024 metų vasarį buvo pranešta apie tai, kad Vokietijos brigados kariams ir jų šeimoms, kurie atvyks į Lietuvą, esą bus siūlomi nuomojami būstai. Nuomos sistema bus ilgo laikotarpio, apimanti visą reikalingą infrastruktūrą, o Lietuva esą bendradarbiaujanti su nekilnojamojo turto vystytojais, kad užtikrintų tinkamus sprendimus[3].
Kaip skelbta, į Lietuvą atvyksta tūkstančiai civilių iš Vokietijos, todėl bus labai didelis būsto ir kitų paslaugų poreikis. Pirminiai vokiečių reikalavimai dėl būstų buvo itin aukšti, tačiau jie jau buvo sumažinti, suderinus infrastruktūros ir erdvės reikalavimus.
Vokietija įsipareigojo dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje, o pirmieji padaliniai atvyko jau 2024 metais. Didžioji brigados dalis planuojama į Lietuvą perkelti iki 2026 metų.
Nuomojant būstus, reikalingos lėšos bus žymiai mažesnės nei įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kuris civilinės infrastruktūros reikmėms kainuotų apie trečdalį milijardo eurų.
