Daugybė organizacijų stoja piestu prieš siūlomą mokesčių reformą
Lietuvos verslas ir visuomeninės organizacijos sukilo prieš valdžios planuojamą mokesčių reformą. Daugiau nei 120 verslo ir visuomeninių organizacijų paskelbė griežtą nepritarimą Finansų ministerijos ir vyriausybės vadovų siūlomiems mokesčių pakeitimams. Viena iš iniciatyvos dalyvių – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA), teigianti, kad šie pakeitimai ne tik „mažina investicinį patrauklumą, bet ir kelia grėsmę šeimos ūkių bei privačių miškų valdytojų ekonominiam stabilumui“[1].
Organizacijų teigimu, siūloma mokesčių reforma – tai iš esmės mokesčių didinimas, kuris gali rimtai atsiliepti Lietuvos ekonomikai ir visai visuomenei. Pagrindiniai valdžios siūlymai apima:
- Progresinių gyventojų pajamų mokesčių tarifų įvedimą ir pajamų sumavimą;
- Pelno mokesčio didinimą nuo 15 iki 16 procentų standartinio tarifo, mažoms įmonėms nuo 5 iki 6 procentų;
- Sveikatos draudimo lengvatų panaikinimą;
- Naujų mokesčių įvedimą: cukraus mokestį saldintiems gėrimams bei naują 10 proc. „saugumo įnašą“ visoms gyvybės draudimo įmokoms.
Verslo ir organizacijų pozicija: reformos nauda abejotina, o žala – neišvengiama
Verslas vieningai teigia, jog tokia reforma turės ilgalaikį neigiamą poveikį šalies ekonomikai:
„Poveikis, kurį šie pakeitimai gali sukelti – investicijų stabdymas, kapitalo ir talentų pasitraukimas, ekonominio augimo sulėtėjimas – gali būti ilgalaikis ir sunkiai atitaisomas.“
Teigiama, kad pelno mokesčio padidinimas verslui taps rimtu barjeru, lyginant su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Estija ar Latvija, kuriose pelno mokesčio tarifai yra konkurencingesni, o bendra efektyvi pelno mokesčių našta Lietuvoje po reformos gali viršyti 29,5%.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, aktyviai prisijungusi prie protesto, perspėja, jog reformos pasekmės bus jaučiamos labai jautriai miškininkystės sektoriuje ir kaime:
„Suplanuoti mokestiniai pakeitimai ne tik mažina investicinį patrauklumą, bet ir kelia grėsmę šeimos ūkių bei privačių miškų valdytojų ekonominiam stabilumui. Kol kas taip ir nesulaukėme žadėto dialogo.“
Siūlomas papildomo sveikatos draudimo lengvatų panaikinimas gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį sveikatos apsaugos sistemai – padidėtų eilės gydymo įstaigose ir pablogėtų paslaugų prieinamumas. Asociacijos nurodo, kad privatus sveikatos draudimas efektyviai subalansuoja valstybinio sektoriaus apkrovas, todėl jo branginimas sukeltų chaosą sveikatos sistemoje.
Cukraus mokestis, siūlomas taikyti saldintiems gėrimams, paveiktų būtent žemesnes pajamas turinčius žmones, o „saugumo įnašas“ draudimo įmokoms vadinamas atvirai diskriminaciniu ir neteisingu, nes neproporcingai paveiktų atsakingus vartotojus ir verslą, kartu sumažindamas gyventojų norą draustis ir apsaugoti savo turtą.
Organizacijos reikalauja, kad valdžia nutrauktų vienašališką sprendimų priėmimą ir pradėtų rimtą dialogą su verslu ir visuomene:
„Reikia ilgalaikių, struktūrinių sprendimų, o ne skubotų fiskalinių eksperimentų.“
Tarp daugiau nei 100 iniciatyvą palaikančių organizacijų yra tokios žinomos asociacijos kaip Lietuvos verslo konfederacija, Investors‘ Forum, Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, American Chamber of Commerce in Lithuania ir daugelis kitų didžiausių šalies verslo ir visuomeninių organizacijų.
Verslo ir visuomenės asociacijos akcentuoja, jog šios reformos pasekmės gali būti sunkiai atitaisomos, todėl ragina vyriausybę ir Seimą sustoti ir iš naujo įvertinti pasekmes:
„Lietuvos verslas šiuo metu veikia iššūkių kupinoje situacijoje: geopolitinis nestabilumas, neprognozuojama muitų politika, konkurencinga kaimyninių šalių mokestinė politika spaudžia įmones kaip niekada anksčiau. Siūlomi mokesčių pokyčiai – ne tik ne laiku, bet ir netinkama kryptimi.“
Daugybė organizacijų kreipėsi į Lietuvos valdžią dėl mokesčių reformos
Siūlome susipažinti su pilnu organizacijų pasirašytu tekstu:
„Finansų ministrui Rimantui Šadžiui
2025 m. balandžio 30 d.
Kopija:
Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui
Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnui Remigijui Žemaitaičiui
MOKESČIŲ REFORMA DARYS ŽALĄ EKONOMIKAI IR MAŽINS ŽMONIŲ BEI BIUDŽETO PAJAMAS
Mes, Lietuvoje veikiančios asociacijos, vieningai kreipiamės į Finansų ministrą bei valdančiosios koalicijos lyderius dėl viešai konsultacijai pateiktų, mokestinę reformą sąlygojančių įstatymų projektų.
Atsakingai suvokdami savo pareigą saugoti šalies ekonominę gerovę, skatinti investicijas ir užtikrinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje erdvėje, reiškiame griežtą nepritarimą siūlomam pelno ir gyventojų pajamų mokesčių didinimui bei naujų mokesčių įvedimui.
Poveikis, kurį šie pakeitimai gali sukelti – investicijų stabdymas, kapitalo ir talentų pasitraukimas, ekonominio augimo sulėtėjimas – gali būti ilgalaikis ir sunkiai atitaisomas.
Todėl raginame reformą stabdyti ir kartu ieškoti, kaip užtikrinti pakankamą gynybos finansavimą nežlugdant Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvų.
Toliau pateikiame pagrindinius argumentus, kodėl ši reforma turi būti atmesta:
Kasmet didinamas pelno mokestis atbaidys investicijas
2025 m. verslo bendruomenės siūlymu standartinis pelno mokesčio tarifas jau buvo padidintas iki 16 proc., o smulkioms ir/ar naujoms įmonėms iki 6 proc. Padidinus dar 1 procentiniu punktu 2026 m., per dvejus metus tai sudarytų 13,3 proc. bendrą augimą standartinio pelno mokesčio tarifo atveju, kas neigiamai paveiktų mokestinės aplinkos prognozuojamumą bei prastintų šalies investicinį klimatą.
Nors nominalus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje išlieka vienas žemiausių regione, efektyvaus apmokestinimo požiūriu nuo kaimynų atsiliekame.
Latvijoje ir Estijoje taikomas paskirstyto pelno apmokestinimo modelis, kai mokesčiai mokami tik tuomet, kai pelnas paskirstomas, t. y. mokami dividendai. Tuo tarpu Lietuvoje pelno paskirstymas apmokestinamas dvigubai: įmonė moka pelno mokestį (šiuo metu 16 proc.), o akcininkai papildomai moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gautų dividendų. Dėl to efektyvus pelno apmokestinimo tarifas Lietuvoje išauga iki 28,6 proc., gerokai viršydamas kaimyninių šalių lygį. Padidinus pelno mokestį, efektyvus apmokestinimas pasieks 29,5%.
Pažymėtina, kad nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios užsienio investicijų pritraukimas reikšmingai sulėtėjo, pelno mokesčio didinimas siųstų dar vieną neigiamą žinutę investuotojams.
Asociacijos vieningai sutaria, kad sprendimas didinti pelno mokestį nėra pagrįstas ilgalaike ekonomine logika. Surinkta papildoma pajamų suma į biudžetą gali būti menkesnė, nei planuojama, o ilgalaikė žala Lietuvos investicinei aplinkai gali būti reikšminga.
GPM didinimas naikins gerai apmokamas darbo vietas Lietuvoje, neskatins privačios iniciatyvos
Asociacijos nepritaria siūlomiems gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, numatantiems naujų progresinių tarifų įvedimą bei jų taikymą visoms asmens pajamoms.
Lietuvos biudžeto pajamos iš GPM jau šiandien yra didesnės nei OECD vidurkis, o kvalifikuotos darbo jėgos mobilumas ir kitų valstybių dedamos pastangos juos pritraukti mokestinėmis lengvatomis ir kitomis naudomis, apsunkintų Lietuvos galimybes efektyviai konkuruoti dėl Lietuvos ir pasaulio talentų. Šių talentų pritraukimas yra esminė sąlyga, kuri leistų Lietuvai neužstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir pereiti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos.
Siūlomi pakeitimai dramatiškai padidintų mokestinę naštą net ir nereguliarių pajamų atveju. Progresinį tarifą siūloma taikyti ir tais atvejais kai yra parduodamas brangesnis turtas, startuolis ar kitas verslas. Virš 120 VDU GPM našta tokiais atvejais didėtų nuo 20% iki 36% ir suduotų smūgį investicijų pritraukimo ir startuolių ekosistemos konkurencingumui lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, didintų paskatas verslų savininkams tapti kitų šalių mokestiniais rezidentais.
Siūlomas progresinis GPM ir bendros mokestinės naštos individualiai veiklai priartinimas prie darbo santykių apmokestinimo gali padaryti reikšmingą žalą regionų smulkiajam verslui, savarankiškai veiklai ir privačiai iniciatyvai.
Individualios veiklos apmokestinimo suvienodinimas su darbo santykiais gali paskatinti šešėlinę ekonomiką ir sumažinti mūsų ekonomikos produktyvumą. Individuali veikla yra labai vertinga visuomenei, nes skatina asmeninę atsakomybę, rizikos prisiėmimą, kaštų taupymą ir verslumą. Tai žmonės, kurie dirba siekdami rezultato ir neskaičiuodami savaitgalių ar darbo valandų, todėl visai šaliai sukuria palyginti veiklai apmokamame mažiau, nei darbo santykiai. Mažinant paskatas smulkiesiems dirbti ir kurti individualios veiklos pagrindu nukentės visa Lietuvos visuomenė.
Savanoriško sveikatos draudimo apmokestinimas didins eiles pas gydytojus
Prie talentų pritraukimo ir išlaikymo sąlygų bloginimo prisidėtų ir planai naikinti GPM lengvatą savanoriškam sveikatos draudimui. Tai svarbi ir plačiai verslo naudojama papildomo darbuotojų motyvavimo priemonė, todėl lengvatos panaikinimas iš esmės dar labiau didintų darbo vietų kainą arba šios motyvacinės priemonės būtų paprasčiausiai atsisakoma, dėl ko labiausiai nukentėtų darbuotojas.
Neigiamą poveikį pajustų ir sveikatos apsaugos sistema. Šiuo metu sveikatos paslaugos susideda iš dviejų vienas kitą papildančių elementų: valstybinių sveikatos paslaugų, teikiamų per privalomojo socialinio draudimo mechanizmą, ir savanoriškojo sveikatos draudimo paslaugų. Esama sistema leidžia pagerinti paslaugų prieinamumą, subalansuoti pacientų srautą ir visų sveikatos paslaugų sistemos darbuotojų darbo krūvį.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, sveikatos paslaugų našta valstybinio draudimo sistemai padidėtų. Tai reikš ilgesnes eiles ir prastesnį sveikatos paslaugų prieinamumą visiems.
Naujų mokesčių įvedimas – ne laiku ir neteisingai
Verslo bendruomenė laikosi nuomonės, kad gynybos finansavimas turi būti grindžiamas visuotiniu principu, todėl negalime pritarti mokestinės naštos didinimui atskiriems verslo sektoriams, siekiant padengti bendrus valstybės išlaidų poreikius.
Mokesčių reforma planuojama įvesti du naujus mokesčius – mokestį saldintiems gėrimams bei mokestį draudimo sutartims.
Saldintų gėrimų mokestis labiausiai paliestų mažas pajamas turinčius, o poveikis sveikatai būtų minimalus, nes gaivieji gėrimai sudaro tik 3,9% viso suvartojamo cukraus ir Lietuva yra antra nuo galo tarp Europos Sąjungos valstybių pagal saldintų gėrimų suvartojimą. Be to, siūloma apmokestinti ir saldiklių turinčius produktus, kurie galėtų būti cukraus alternatyva ypač bei produktus visai neturinčius pridėtinio cukraus, tokius kaip sultys. Siūlomas mokestis reikšmingai paveiktų visą vertės grandinę, neigiamai darbdavių užimtumą, ypač verta atkreipti dėmesį į kontekstą, kad dalis gėrimų įvežtų, pramonės įmonių veikla regionuose.
Be to, mokestis turėtų didžiulę administracinę naštą, nes fiskalinis poveikis būtų nedidelis, tačiau deklaravimų, patikrinimų ir mokestinės naštos administravimo išlaidos būtų beveik toks didelis. Estijoje saldintų gėrimų mokesčio idėjos atsisakyta dėl 5 mln. eurų administravimo išlaidų.
Verslo bendruomenė taip pat nepritaria siūlymui įvesti 10 proc. dydžio mokestį – vadinamąjį saugumo įnašą – visoms ne gyvybės draudimo įmokoms, išskyrus privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, kai draudėjas yra fizinis asmuo. Toks sprendimas reikštų papildomą apmokestinimą daugeliui fizinių asmenų pasirenkamų draudimo paslaugų, tarp kurių svarbiausi yra būsto ir kasko draudimai.
Toks mokestis yra nesąžiningas ir diskriminacinis – jis neproporcingai paveiktų atsakingai besielgiančius vartotojus bei verslo subjektus, kartu darydamas neigiamą įtaką draudimo svarbai, investicinei aplinkai ir šalies konkurencingumui. Kaip ir bet kuris vartojimo mokestis, ši priemonė neišvengiamai lemtų galutinį draudimo paslaugų brangimą – o didžiausią finansinę naštą prisiims vartotojai. Dalis jų, ypač socialiai jautresnės grupės, gali apskritai atsisakyti savanoriškų draudimo paslaugų. Tokiu būdu valstybė netektų svarbaus mechanizmo, kuris padeda suvaldyti žalų pasekmes nelaimių metu.
Daugiau kaip pusė visų draudimo paslaugų Lietuvoje yra skirta verslui, siūlomas įnašas iš esmės taptų dar vienu verslo mokesčiu. Labiausiai nukentėtų transporto sektorius, kuris draudžia savo valdomą autoparką tiek privalomuoju, tiek kasko draudimu, o taip pat draudžia ir gabenamus krovinius. Ne mažiau reikšmingas poveikis būtų žemės ūkiui, kur draudžiami pasėliai, gyvuliai, technika.
Mažinant paskatas draustis, asmenys ir verslai bus priversti dažniau kelti bankrotus, nes susidūrus su draudiminiu įvykiu negalės padengti patirtų nuostolių. Draudimas padeda išvengti tokių situacijų ir kuria vertę visai visuomenei, todėl turi būti skatinamas, o ne papildomai apmokestinamas.
Išvada
Šiuo raštu norime ne tik pareikšti nepritarimą, bet ir priminti, kad valstybės fiskalinė politika turi būti vedama strateginiu, o ne trumpalaikiu, vien biudžeto surinkimo logika grįstu keliu. Sprendimai, darantys ilgalaikį poveikį investicijų klimatui, užimtumui ir verslo motyvacijai kurti pridėtinę vertę, negali būti priimami skubotai ar ignoruojant ekonominę tikrovę.
Lietuvos verslas šiuo metu veikia iššūkių kupinoje situacijoje: geopolitinis nestabilumas, neprognozuojama muitų politika, konkuruojančių kaimyninių šalių mokestinė politika spaudžia įmones kaip niekada anksčiau. Siūlomi mokesčių pokyčiai – ne tik ne laiku, bet ir netinkama kryptimi.
Kviečiame stabdyti Lietuvai žalingą mokesčių reformą ir kartu ieškoti kaip didinti ir žmonių, ir būtinas biudžeto pajamas.
Asociacijos yra pasiruošusios bendradarbiauti siekiant šių tikslų.
Pagarbiai
- American Chamber of Commerce in Lithuania
- Aplinkos apsaugos asociacija
- Asociacija „Fintech Hub LT“
- Asociacija „INFOBALT“
- Asociacija „Investors‘ Forum“
- Asociacija „Istorinis miestas“
- Asociacija „Lietuvos dizaino Forumas“
- Asociacija „Lietuvos gėrimai“
- Asociacija „Lietuvos keliai“
- Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“
- Asociacija „LithuaniaBIO“
- Asociacija „Vienaragiai LT“
- Atsakingo lošimo verslo asociacija
- Atsinaujinančių degalų asociacija FUTURE FUEL
- Auginimo Terpių Gamintojų Asociacija
- Baltic Film & Creative Tech Cluster
- British Chambers of Commerce
- Civilinės aviacijos asociacija
- Finansinių paslaugų įmonių asociacija (FINCO)
- Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“
- Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA)
- Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacija
- Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija
- Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai
- Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai
- Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga
- Kurjerių ir vairuotojų asociacija
- Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai
- Lietuvos advokatūra
- Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija
- Lietuvos aludarių gildija
- Lietuvos antstolių rūmai
- Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija (LATIA)
- Lietuvos atsakingo verslo asociacija
- Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
- Lietuvos bankų asociacija
- Lietuvos branduolinės energetikos asociacija
- Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija
- Lietuvos darbdavių konfederacija
- Lietuvos dizaino asociacija
- Lietuvos draudikų asociacija
- Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija
- Lietuvos duomenų apsaugos pareigūnų asociacija
- Lietuvos elektros energijos kaupiklių asociacija
- Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija
- Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA
- Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija
- Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija
- Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA)
- Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija
- Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA)
- Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija
- Lietuvos jėgos trikovės sporto federacija
- Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija
- Lietuvos kaimo turizmo asociacija
- Lietuvos konferencijų vertėjų asociacija
- Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija (LIKOCHEMA)
- Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija
- Lietuvos laivų savininkų asociacija
- Lietuvos logistikos asociacija
- Lietuvos lošimų verslo asociacija (LLVA)
- Lietuvos loterijų asociacija
- Lietuvos melioracijos įmonių asociacija
- Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (LMPA)
- Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
- Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija (LINEKA)
- Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija (LINAVA)
- Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija
- Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacija
- Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija
- Lietuvos nekilnojamojo turto verslo asociacija
- Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija
- Lietuvos notarų rūmai
- Lietuvos paukštininkystės asociacija
- Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“
- Lietuvos pramonininkų konfederacija
- Lietuvos prekybos įmonių asociacija
- Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
- Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija
- Lietuvos radijo ir televizijos asociacija
- Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija
- Lietuvos robotikos asociacija
- Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (vienija 43 asociacijas)
- Lietuvos spaustuvininkų asociacija
- Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubų asociacija
- Lietuvos tiesioginės prekybos asociacija
- Lietuvos turizmo rūmai
- Lietuvos turto vertintojų asociacija
- Lietuvos vaistinių asociacija
- Lietuvos verslo konfederacija
- Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija
- Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija
- Liftų įmonių asociacija
- Maisto papildų gamintojų asociacija
- Mažeikių verslininkų asociacija
- Mažųjų alaus daryklų asociacija
- Mineralinės vatos gamintojų asociacija
- Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų asociacija
- Nacionalinė buhalterių Asociacija
- Nacionalinė elektros tinklų valdytojų asociacija (NETVA)
- Nacionalinė pastatų priežiūros asociacija
- Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija
- Nacionalinė tabako gamintojų asociacija (NTGA)
- Nacionalinė turizmo verslo asociacija
- Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
- Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai
- Plungės pramonininkų sąjunga
- Pluoštinių kultūrų augintojų asociacija
- Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija
- Statybos industrijos asociacija
- Sūduvos pramonės ir verslo asociacija
- Swedish Chamber of Commerce in Lithuania
- Šiaulių pramonininkų asociacija
- Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai
- Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacija
- Tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių prekybos įmonių asociacija
- Tarptautinės prekybos naftos produktais įmonių asociacija
- Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas
- Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacija
- Transporto inovacijų asociacija
- Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija „Baltijos žvejas“
