Euro zonos infliacija stabiliai laikosi ties 2,2 %
Euro zonos infliacija 2025 m. balandį išliko stabili – 2,2 %, rodo preliminarūs Eurostato duomenys. Nors ekonomistai tikėjosi, kad ji sumažės iki 2,1 %, kainų augimas išlieka šiek tiek didesnis už Europos Centrinio Banko (ECB) tikslą.
Pagal Eurostato flash įvertį, metinė infliacija euro zonoje balandį siekė 2,2 %, kaip ir kovą[1]. Tai viršija ECB vidutinės trukmės tikslą – 2 %.
Tuo metu mėnesinis vartotojų kainų indeksas augo 0,6 %, toks pat rodiklis buvo ir praėjusį mėnesį. Analitikai prognozavo, kad infliacija kris iki 2,1 %, tačiau kainų augimas rodo, kad ekonominės tendencijos išlieka sudėtingos[2].
Bazinė infliacija, neapimanti nestabilių energijos ir maisto kainų, balandį pakilo iki 2,7 %, palyginti su 2,4 % kovą. Ekonomistai tikėjosi 2,5 % rodiklio. Bazinė infliacija laikoma patikimesniu rodikliu, atspindinčiu pagrindines kainų tendencijas, todėl šis augimas gali turėti įtakos ECB sprendimams dėl pinigų politikos.
Kilo maisto, alkoholio, tabako, paslaugų kainos
Eurostato duomenys atskleidžia skirtingas kainų tendencijas įvairiuose sektoriuose. Energijos kainos 20 šalių euro zonoje balandį esą sumažėjo 3,5 %, palyginti su 1 % kritimu kovą. Tuo metu paslaugų infliacija sparčiai augo – nuo 3,5 % kovą iki 3,9 % balandį, tad tai buvo aukščiausias metinis rodiklis. Maisto, alkoholio ir tabako kainos taip pat kilo – nuo 2,9 % kovą iki 3 % balandį. Neenerginių pramoninių prekių kainos išliko stabilios – 0,6 %, toks pat rodiklis buvo ir praėjusį mėnesį.
ECB jau kurį laiką švelnina savo pinigų politiką, siekdamas suvaldyti infliaciją. Paskutinį kartą pagrindinė palūkanų norma buvo sumažinta balandžio viduryje. Šiuo metu indėlių palūkanų norma, svarbi bankams ir taupytojams, siekia 2,25 %, t. y. gerokai mažiau nei 4 % pernai birželį. Vis dėlto infliacijos nemažėjimas, rodo, kad ECB gali tekti peržiūrėti savo strategiją.
