Derybos dėl Irano branduolinės programos persikelia į Omaną
JAV ir Irano derybos dėl Teherano sparčiai progresuojančios branduolinės programos šeštadienį atsinaujins Omane, Maskato sostinėje. Susitikime techniniai ekspertai iš abiejų pusių sieks suderinti galimo susitarimo detales.
Derybos siekia apriboti Irano branduolinius veiksmus mainais į ekonominių sankcijų, kurias JAV taikė beveik pusę amžiaus, švelninimą. JAV prezidentas D. Trumpas pakartotinai perspėjo, kad, jei susitarimas nebus pasiektas, jis gali įsakyti surengti oro smūgius prieš Irano branduolinius objektus[1].
Tuo tarpu Irano pareigūnai vis dažniau užsimena apie galimybę siekti branduolinių ginklų pajėgumų, atsižvelgiant į augantį prisodrinto urano kiekį. Nors nei Vašingtonas, nei Teheranas oficialiai nepaaiškino sprendimo grįžti į Omaną, ši šalis istoriškai atliko tarpininko vaidmenį tarp šalių.
Kinija ir Rusija stiprina paramą Iranui
Muskatui rengiantis deryboms, Iranas intensyvina ryšius su Kinija ir Rusija. Praėjusią savaitę Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi lankėsi Maskvoje, o šios savaitės pradžioje ir Pekine. Ketvirtadienį Kinijos, Rusijos ir Irano atstovai susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu.
Nors TATENA nepateikė susitikimo detalių, Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad šalys akcentavo TATENA potencialą prisidėti prie sprendimų paieškos ir pabrėžė diplomatinių kelių svarbą. Kinija taip pat patvirtino Irano „teisę taikiai naudoti branduolinę energiją“.
Tuo pat metu JAV išlaiko tiesiogines derybas su Iranu be tiesioginio Europos valstybių, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės, dalyvavimo. Tai primena JAV derybų su Rusija dėl Ukrainos konfliktų strategiją[2].
A. Araghchi savo pranešime socialiniame tinkle „X“ užsiminė apie galimus tolesnius kontaktus su Europos šalimis: „Dabar kamuolys E3 pusėje. Tai, kaip elgsimės šiuo kritiniu momentu, gali nulemti artimiausią ateitį.“
Ginčai dėl urano sodrinimo ir galimi kariniai scenarijai
Iranui techninėje derybų grupėje atstovaus diplomatai Majidas Takht-e Ravanchi ir Kazemas Gharibabadi. JAV komandai vadovaus politinis strategas Michaelas Antonas, žinomas kaip stiprus Trumpo rėmėjas, nors neturintis tiesioginės patirties branduolinės politikos srityje.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio neseniai pabrėžė, kad Iranas turėtų visiškai nutraukti urano sodrinimą, jei nori turėti civilinę branduolinę programą. Rubio siūlo, kad Iranas galėtų, kaip ir kitos šalys, importuoti jau sodrintą kurą. Nors iš pradžių JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas siūlė leisti sodrinimą iki 3,67 %, vėliau jis pritarė Rubio pozicijai dėl visiško sodrinimo nutraukimo.
Iranas laikosi nuomonės, kad vietinė urano sodrinimo teisė yra neatskiriama ir nesvarstytina derybose.
Tuo tarpu Izraelis, kuris praeityje yra taikęs smūgius Irano branduoliniams objektams, šią savaitę surengė pratybas, ruošdamasis galimoms raketų atakoms. Pasak „KAN“ transliuotojo, šalies saugumo tarnybos yra budrumo būsenoje, reaguodamos į galimus provokacinius veiksmus.
„Mūsų saugumo tarnybos yra padidinto budrumo režime, turint omenyje ankstesnius bandymus sukelti sabotažą ir provokacijas“, trečiadienį rašė A. Araghchi socialiniame tinkle „X“.
