Latvija oficialiai traukiasi iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos
Latvija oficialiai pasitraukė iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą. Teigiama, jog taip pasielgta reaguojant į Rusijos keliamą grėsmę ir pasikeitusią saugumo situaciją regione.
Latvijos prezidentas Edgars Rinkevičs šiandien pasirašė įstatymą, kuriuo Latvija pasitraukia iš Otavos konvencijos. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją regione per 20 metų nuo tada, kai Latvija prisijungė prie konvencijos. Anot šalies valdžios, Rusija, pradėjusi karą prieš Ukrainą, parodė, kad ji negerbia suverenių valstybių teritorinių sienų ir tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijoje numatytus principus[1].
Latvijos parlamentas sprendimą pasitraukti patvirtino dar balandžio 16 d., kai už įstatymo projektą balsavo 68 iš 100 deputatų[2]. Įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta:
„Latvijai svarbu neriboti savo veiksmų lankstumo ir turėti galimybę naudoti įvairias ginklų sistemas bei sprendimus, siekiant stiprinti atgrasymą ir užtikrinti valstybės bei jos gyventojų apsaugą“.
Iš Otavos konvencijos nori pasitraukti ir Lietuva
Latvija pabrėžia, kad priešpėstinės minos, derinamos su kitomis minomis ir ginklų sistemomis, sustiprina gynybinius pajėgumus, kurių esą negali pakeisti alternatyvūs sprendimai.
Latvija tapo pirmąja Baltijos šalimi, oficialiai pasitraukusia iš Otavos konvencijos, tačiau panašius ketinimus yra išreiškusios ir kitos regiono šalys – Lietuva, Estija, Lenkija bei Suomija. Lietuvos ir kitų šalių gynybos ministrai dar kovo 18 d. bendru pareiškimu rekomendavo atsisakyti konvencijos, argumentuodami, kad Rusijos keliama grėsmė esą verčia ieškoti naujų gynybos priemonių.
Otavos konvencija užtikrina, kad nebus naudojamos itin civiliams pavojingos priešpėstinės minos
Otavos konvencija, oficialiai vadinama Konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo, buvo priimta 1997 m. rugsėjo 18 d. Osle ir įsigaliojo 1999 m. Prie jos prisijungė daugiau nei 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Tarp šalių, kurios neprisijungė prie konvencijos, yra Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas.
Konvencijos šalys įsipareigoja „niekada ir jokiomis aplinkybėmis“ nenaudoti priešpėstinių minų, jų nekurti, negaminti, neįsigyti, nelaikyti ir neperduoti – nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Šios minos kelia didelę grėsmę civiliams gyventojams, nes gali išlikti aktyvios dešimtmečius po konfliktų pabaigos, sukeldamos neplanuotas civilių aukas ir trukdydamos atkurti normalų gyvenimą.
Tiesa, Latvija tikina, jog esą vis tiek laikysis tarptautinės humanitarinės teisės, sieks sumažinti rizikas civiliams gyventojams ir teiks pagalbą ginkluotų konfliktų aukoms. Tačiau tarptautinės organizacijos, tokios kaip Amnesty International ir Human Rights Watch, kritikuoja tokį žingsnį, teigdamos, kad priešpėstinės minos yra neišvengiamai pavojingos civiliams ir jų naudojimas gali turėti ilgalaikių humanitarinių pasekmių.
