D. Trumpas sureagavo į V. Zelenskio komentarus, paskelbtus „The Wall Street Journal“
2025 m. balandžio 22 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje paskelbė ilgą įrašą, kuriame griežtai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. D. Trumpas sureagavo į V. Zelenskio komentarus, paskelbtus „The Wall Street Journal“, kuriuose Ukrainos lyderis pareiškė, kad šalis „nepripažins Krymo okupacijos teisėtai“. Šis pareiškimas, anot Trumpo, trukdo taikos deryboms su Rusija, kurios, jo teigimu, yra „labai arti“ susitarimo[1]. Šiame straipsnyje analizuojama D. Trumpo pozicija, Zelenskio pareiškimai ir platesnis Ukrainos bei Rusijos konflikto kontekstas, siekiant išsiaiškinti, ar taikos derybos turi realią galimybę.
D. Trumpo kritika: V. Zelenskio pareiškimas tai kliūtis taikai
Donaldas Trumpas savo „Truth Social“ įraše teigia, kad V. Zelenskio pozicija dėl Krymo, išsakyta „The Wall Street Journal“, kenkia taikos deryboms. D. Trumpas pabrėžia, kad Krymas buvo prarastas dar 2014 m., kai JAV prezidentu buvo Barackas Obama, ir kad tuomet Ukraina „nepakovojo už Krymą, kai jis buvo perduotas Rusijai be jokio šūvio“.
Anot D. Trumpo, Kryme jau daugelį metų iki „Obamos perdavimo“ buvo įsikūrusios svarbios Rusijos povandeninių laivų bazės, todėl V. Zelenskio pareiškimai yra „provokuojantys“ ir apsunkina galimybę užbaigti karą.
D. Trumpas teigia, kad niekas nereikalauja, jog V. Zelenskis pripažintų Krymą Rusijos teritorija, tačiau jo vieši komentarai „apsunkina derybas“. Jis rašo: „Tai uždegantys Zelenskio pareiškimai, kurie taip apsunkina šio karo sprendimą. Jis neturi kuo girtis! Ukrainos situacija yra baisi, jis gali turėti taiką arba kariauti dar trejus metus, kol praras visą šalį.“
D. Trumpas taip pat pabrėžia, kad, jo skaičiavimais, per savaitę žūsta vidutiniškai 5000 Rusijos ir Ukrainos karių, o tai, jo manymu, vyksta „be jokios priežasties“. Jis užbaigia įrašą teigdamas, kad yra „labai arti susitarimo“, tačiau V. Zelenskis, neturėdamas „jokių kortų žaidime“, turėtų „pagaliau tai padaryti“.
V. Zelenskis: „Ukraina teisiškai nepripažins Krymo kaip Rusijos, tai prieštarauja mūsų Konstitucijai“
Volodymyras Zelenskis „The Wall Street Journal“ straipsnyje, paskelbtame 2025 m. balandžio 21 d., išdėstė savo poziciją dėl JAV pasiūlyto taikos plano, kuriame, be kita ko, siūloma pripažinti Krymą Rusijos teritorija, atsisakyti Ukrainos narystės NATO ir sukurti neutralią zoną aplink Zaporižios atominę elektrinę (ZNPP). Straipsnyje cituojami V. Zelenskio komentarai, kuriuos jis išsakė spaudos konferencijoje, transliuotoje per Ukrainos visuomeninį transliuotoją „Suspilne“.
V. Zelenskis pabrėžė: „Ukraina teisiškai nepripažins Krymo kaip Rusijos, tai prieštarauja mūsų Konstitucijai. Tai mūsų teritorija, Ukrainos žmonių teritorija. To nebus, manau, mes tai deklaravome dėl bet kurios laikinai okupuotos teritorijos. Ir Ukrainos Konstitucija tai patvirtina savo egzistavimu.“
Jis taip pat pridūrė: „Kai tik pradedame diskutuoti apie Krymą, mūsų suverenias teritorijas, mes pereiname į karo pratęsimo formatą, būtent to ir nori Rusija. Mes kariaujame jau 12 metų. Tai atsakymas į klausimą, ar įmanoma susitarti su Rusija dėl teritorijų.“ V. Zelenskis akcentavo, kad šie JAV siūlymai nėra oficialūs, o veikiau „signalai, idėjos ar vizijos“, ir neaišku, ar tai atspindi JAV poziciją, ar yra JAV ir Kremliaus lyderio Vladimiro Putino diskusijų rezultatas[2].
Nesibaigiančios diskusijos apie tai kam priklauso ir priklausys Krymas
Krymo pusiasalis buvo neteisėtai aneksuotas Rusijos 2014 m. po referendumo, kurio tarptautinė bendruomenė nepripažįsta. Ukraina ir didžioji dalis Vakarų šalių, įskaitant JAV, laiko Krymą Ukrainos dalimi, o Rusijos veiksmai laikomi tarptautinės teisės pažeidimu.
Tačiau 2025 m. balandžio 21 d. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV administracija, vadovaujama Donaldo Trumpo, siūlo taikos planą, kuriame numatoma pripažinti Rusijos suverenitetą Kryme, atsisakyti Ukrainos narystės NATO ir sukurti neutralią zoną aplink Zaporižios atominę elektrinę. Šis pasiūlymas sukėlė didelį atgarsį, nes JAV Kongresas anksčiau buvo priėmęs įstatymą, draudžiantį pripažinti Rusijos okupaciją Kryme, o toks žingsnis būtų laikomas tarptautinės teisės pažeidimu.
V. Zelenskio pozicija atspindi ilgametę Ukrainos politiką Krymas ir kitos laikinai okupuotos teritorijos, tokios kaip Donbasas, turi būti grąžintos Ukrainai. 2022 m. lapkritį Zelenskis pasiūlė 10 punktų taikos planą, kuriame reikalaujama visiško Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Ukrainos, įskaitant Krymą, ir Ukrainos sienų atkūrimo iki 2014 m. ribų. Rusija, savo ruožtu, siekia, kad būtų pripažintos visos jos okupuotos teritorijos, įskaitant Krymą, ir kad Ukraina atsisakytų narystės NATO bei sumažintų savo karines pajėgas.
Ankstesni bandymai derėtis dėl taikos, pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 15 d. parengtas taikos susitarimo projektas, taip pat rodė, kad Rusija siekia paversti Ukrainą neutralia valstybe, draudžiant jai stoti į NATO ir ribojant jos karines pajėgas, tačiau Krymo statusas liko neišspręstas, paliekant šį klausimą asmeniniam V. Putino ir V. Zelenskio susitikimui, kuris taip ir neįvyko.
D. Trumpo taikos planas: ar realu pasiekti susitarimą?
D. Trumpas nuo 2025 m. pradžios aktyviai siekia tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos taikos derybose. Jo administracija pasiūlė septynių punktų taikos planą, kuriame, be Krymo pripažinimo Rusijai, numatoma uždrausti Ukrainai stoti į NATO ir sukurti neutralią zoną aplink Zaporižios atominę elektrinę, galimai kontroliuojamą JAV.
D. Trumpas teigia, kad toks planas leistų užbaigti karą, kuris, jo žodžiais, „nebūtų prasidėjęs, jei aš būčiau prezidentas“. Jis taip pat pabrėžia, kad siekia išgelbėti tūkstančius gyvybių, kurios, anot jo, žūsta „be jokios priežasties“.
Tačiau V. Zelenskis ir Ukrainos pareigūnai atmeta šį planą kaip kapituliaciją. Ukrainos vicepremjeras Julija Svyrydenko pareiškė: „Esame pasirengę derėtis, bet ne pasiduoti. Visiškas paliaubos: sausumoje, ore ir jūroje yra būtinas pirmasis žingsnis.“
Ji taip pat pabrėžė, kad Ukraina „niekada nepripažins Krymo okupacijos“, o jei šalis bus išstumta iš NATO, jai reikės „privalomų saugumo garantijų“. Ekspertai taip pat įspėja, kad Krymo pripažinimas Rusijai būtų „aiškus tarptautinės teisės pažeidimas“, o tai galėtų suskaldyti Ukrainos sąjungininkus[3].
V. Zelenskio atsakas JAV ir Europai: pasiruošęs deryboms, bet ne kapituliacijai
Spaudos konferencijoje, kurios metu buvo aptarti „The Wall Street Journal“ pranešimai, Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi deryboms, tačiau tik po paliaubų. „Esame pasirengę šiam etapui. Taip pat esame pasirengę užfiksuoti, kad po paliaubų esame pasirengę sėsti prie derybų stalo bet kokiu formatu, kad nebūtų aklavietės“, sakė jis.
Ši pozicija atspindi V. Zelenskio nuoseklų siekį užtikrinti, kad Ukraina nebūtų išstumta iš derybų proceso, kaip jis ne kartą pabrėžė anksčiau, pavyzdžiui, 2025 m. vasario 16 d. interviu NBC „Meet the Press“, kur jis teigė: „Niekada nepriimsiu jokių sprendimų tarp JAV ir Rusijos dėl Ukrainos, niekada.“
Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Krymo klausimas yra ne tik politinis, bet ir konstitucinis. Ukrainos Konstitucija aiškiai nurodo Krymą kaip Ukrainos dalį, todėl bet koks jo pripažinimas Rusijai reikštų Konstitucijos pažeidimą, o tai Zelenskis laiko neįmanomu. Jo poziciją palaiko ir didžioji dalis Ukrainos visuomenės. 2024 m. vasario apklausa parodė, kad dauguma ukrainiečių prieštarauja bet kokiems teritoriniams nuolaidoms Rusijai.
Sąjungininkės pasiruošusios sutikti su Krymo atidavimu Rusijai vardan taikos
D. Trumpo ir V. Zelenskio vieša konfrontacija atskleidžia gilius nesutarimus dėl Krymo ir platesnio taikos proceso. Nors D. Trumpas teigia, kad susitarimas yra „labai arti“, Zelenskio pozicija rodo, kad Ukraina nėra pasirengusi daryti nuolaidų, kurios pažeistų jos suverenitetą.
Ekspertai, tokie kaip Birmingamo universiteto tarptautinio saugumo profesorius Stefanas Wolffas, įspėja, kad Krymo pripažinimas Rusijai būtų „aiškus tarptautinės teisės pažeidimas“, galintis suskaldyti Ukrainos sąjungininkus ir paskatinti kitas šalis, artimesnes Rusijai, sekti JAV pavyzdžiu.
Be to, Rusijos pozicija lieka nepalenkiama: Kremlius reikalauja, kad būtų pripažintos visos okupuotos teritorijos, įskaitant Krymą, ir kad Ukraina atsisakytų narystės NATO. V. Zelenskis, savo ruožtu, pabrėžia, kad bet kokios derybos turi vykti tik po paliaubų ir įtraukiant Ukrainą, o ne „už Ukrainos nugaros“.
Sąjungininkės siekia taikos ir pasiruošusios sutikti su Krymo pripažinimu Rusijos teritorija. Remiantis „The Wall Street Journal“ straipsniu, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) išreiškė tam tikrą lankstumą dėl Krymo statuso taikos derybose tarp Ukrainos ir Rusijos. Abi šalys, anot šaltinių, yra atviros scenarijui, kuriame Ukraina galėtų de facto atsisakyti Krymo kontrolės, tačiau jos nenori teisiškai pripažinti Rusijos suvereniteto šioje teritorijoje. Šis požiūris siejamas su paliaubų modeliu, panašiu į „Korėjos stiliaus armisticiją“, kuri užšaldytų dabartinę fronto liniją, išvengiant formalaus Rusijos aneksijos įteisinimo, kad nebūtų „atlyginta“ už agresiją.
Nors Prancūzija ir JK nerodo noro oficialiai pripažinti Krymą Rusijos dalimi, jų pozicija atspindi pragmatišką požiūrį, siekiant sumažinti įtampą ir pasiekti paliaubas. „Ukrainska Pravda“ praneša, kad šios šalys svarsto galimybę sutikti su de facto Rusijos kontrole Kryme kaip kompromisą, tačiau pabrėžia, kad galutinis sprendimas priklauso Ukrainai[4].
