Rytų ir Pietryčių Azijos organizuotos nusikalstamos grupuotės plečia sukčiavimo operacijas pasaulyje
Naujos internetinės rinkos, pinigų plovimo tinklai, pavogti duomenys, kenkėjiškos programos, dirbtinis intelektas ir giliosios klastotės technologijos kuria pagrindą „nusikaltimų kaip paslaugos“ augimui, teigiama Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje.
Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad Rytų ir Pietryčių Azijos transnacionalinės organizuotos nusikalstamos grupuotės, reaguodamos į sustiprintas valdžios institucijų kovos priemones, plečia savo pelningas sukčiavimo operacijas visame pasaulyje[1].
Keletą metų Pietryčių Azijoje, ypač Kambodžos, Laoso, Mianmaro pasienio zonose ir Filipinuose, plito sukčiavimo centrai, o sukčiai perkėlinėjo savo veiklą iš vienos vietos į kitą, siekdami aplenkti policiją. Pastaruoju metu pranešama, kad sukčiavimo centrai, apgavę aukas milijardais dolerių per melagingus romantinius pasiūlymus, fiktyvius investicinius projektus ir nelegalius lošimų schemas, veikia net Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
Anot JT Narkotikų ir nusikalstamumo biuro (UNODC) ataskaitos, Azijos nusikalstami sindikatai plečia savo veiklą į atokesnius regionus, kuriuose silpna teisėsauga ir kurie yra pažeidžiami dėl šių grupuočių antplūdžio. „Tai atspindi tiek natūralią pramonės plėtrą, ieškant naujų būdų ir vietų verslui, tiek apsaugą nuo ateities rizikų, jei trikdžiai Pietryčių Azijoje tęsis ir stiprės“, teigė Benediktas Hofmannas, UNODC regioninis atstovas Pietryčių Azijai ir Ramiajam vandenynui.
Sukčiai sugeba susižerti iki 35 mlrd. eurų per metus
UNODC skaičiuoja, kad šimtai pramoninio masto sukčiavimo centrų per metus generuoja beveik 40 mlrd. JAV dolerių (35 mlrd. eurų) pelną. Tendencija plėstis už regiono ribų atitinka nuolatinius pranešimus apie kovos su Azijos vadovaujamais sukčiavimo centrais veiksmus, kurie buvo aptikti Afrikoje, Pietų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, kai kuriuose Ramiojo vandenyno salynuose, taip pat apie susijusias pinigų plovimo, žmonių prekybos ir verbavimo paslaugas, aptiktas Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Pietų Amerikoje.
Afrikoje Nigerija tapo vienu iš pagrindinių taškų, kur 2024 m. pabaigoje ir 2025 m. pradžioje policijos reidai lėmė daugybę areštų, įskaitant Rytų ir Pietryčių Azijos piliečius, įtariamus kriptovaliutų ir romantiniais sukčiavimais. Zambijoje ir Angoloje taip pat buvo suardyta su Azija susijusi kibernetinio sukčiavimo veikla.
Lotynų Amerikoje, kaip nurodoma ataskaitoje, „pastebėtina, kad Brazilija tapo šalimi, susiduriančia su didėjančiais iššūkiais, susijusiais su kibernetiniu sukčiavimu, internetiniais lošimais ir pinigų plovimu, turinčiais tam tikrų ryšių su Pietryčių Azijoje veikiančiomis nusikalstamomis grupuotėmis“.
Taip pat pažymima, kad 2023 m. pabaigoje Peru buvo išgelbėta daugiau nei 40 malaiziečių, kuriuos Taivano pagrindu veikiantis „Raudonojo drakono“ grupuotė privertė užsiimti kibernetiniu sukčiavimu.
Technologijų inovacijos padeda nusikaltėliams ir išvengti teisėsaugos
Ataskaitoje taip pat minima kovos su Azijos vadovaujamais sukčiavimo centrais veiksmai Artimuosiuose Rytuose ir kai kuriose Ramiojo vandenyno salose. Nerimą kelia tai, kad, net Azijos grupuotėms plečiant savo veiklos geografinį mastą, didėja ir kitų pasaulio regionų nusikalstamų grupuočių įsitraukimas, teigiama ataskaitoje[2].
Naujos internetinės rinkos, pinigų plovimo tinklai, pavogti duomenys, kenkėjiškos programos, dirbtinis intelektas ir giliosios klastotės technologijos sudaro pagrindą „nusikaltimų kaip paslaugos“ augimui.
Šios technologinės inovacijos palengvina verslo vykdymą internetu ir prisitaikymą prie kovos priemonių. „Šių operacijų pagreitis ir profesionalizacija kartu su geografine plėtra į naujas regiono ir už jo ribų dalis sukuria naują pramonės intensyvumą, į kurį vyriausybės turi būti pasirengusios reaguoti“, teigė B. Hofmannas.
