KT uždegė žalią šviesą vienos lyties partnerystei Lietuvoje
Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) šiandien paskelbė netikėtą sprendimą: Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas, ribojantis ją tik vyro ir moters sąjunga, prieštarauja Konstitucijai. Šis sprendimas gali reikšmingai pakeisti Lietuvos teisinę sistemą, atveriant žalią šviesą tos paties lyties porų sąjungoms.
Teismo vertinimu, Civilinio kodekso 3.229 straipsnis, kuriame įtvirtinta partnerystės sąvoka tik tarp skirtingos lyties asmenų, pažeidžia konstitucinį lygiateisiškumo principą. „Civilinio kodekso 3.229 straipsnis tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai“, – paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda[1].
Sprendime taip pat kritikuojama ilgalaikė teisėkūros spraga, kai Seimas daugiau nei du dešimtmečius nepriėmė specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės sudarymo tvarką. Šis neveikimas pripažintas prieštaraujančiu konstituciniam atsakingo valdymo principui, kuris reikalauja, kad įstatymų leidėjas per protingą laiką įgyvendintų savo paties nustatytus įsipareigojimus[2].
Teisinis partnerystės klausimas Lietuvoje tęsiasi jau daug metų
Partnerystės institutas Lietuvoje buvo įtvirtintas Civiliniame kodekse dar prieš 24 metus, tačiau nuo pat jo įtraukimo į teisės aktą nebuvo priimtas detalus įstatymas, apibrėžiantis partnerystės sudarymo ir registravimo tvarką. Per visą šį laikotarpį Seime būta ne vieno bandymo įteisinti partnerystę ir vienos, ir skirtingų lyčių poroms, tačiau visi jie baigėsi nesėkme.
Vienas rimčiausių pastarųjų metų bandymų – Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuriam 2023 m. gegužę Seimas preliminariai pritarė, tačiau galutinis balsavimas taip ir neįvyko, nes parlamentarai abejojo, ar užtektų balsų jam priimti. Projekte buvo siūloma suteikti partneriams teisę kurti bendrą dalinę nuosavybę, paveldėti turtą, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje ir gauti su tuo susijusią informaciją.
Tačiau, nors įstatymų projektai ir judėjo į priekį, Seime niekada nebuvo pakankamo sutarimo, kaip juos galutinai priimti. Dėl to situacija užsitęsė daugiau nei du dešimtmečius, kol galiausiai teko įsikišti Konstituciniam Teismui.
Konstitucinio Teismo išvada: reikalingas partnerystės įstatymas
Konstitucinis Teismas šią bylą nagrinėjo rašytiniu procesu, atsiliepdamas į ankstesnės Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės kreipimąsi. Vyriausybė į KT kreipėsi prašydama įvertinti, ar dabar galiojantis reglamentavimas nepažeidžia konstitucinių principų ir teisių.
Teismas konstatavo, jog situacija, kai partnerystės institutas yra numatytas teisės aktuose, bet nėra praktiškai įgyvendinamas dėl reikalingo papildomo įstatymo nebuvimo, yra netoleruotina.
„Įstatymo leidėjas yra įsipareigojęs per protingą laiką priimti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą“, – akcentavo KT pirmininkas G. Goda, pridurdamas, kad toks ilgalaikis delsimas yra nepriimtinas[3].
Pasak teismo, šis neveikimas pažeidžia atsakingo valdymo principą, nes visuomenėje atsiranda teisinių neaiškumų, o žmonės lieka be aiškaus teisinio reguliavimo.
