Valstybės Dūmos deputatas V. Sobolevas nesusilaikė: Europos valdininkus išvadino „fašizmo įpėdiniais“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, gegužės 9-ąją pakvietęs Europos valdininkus į Kijevą, nori parodyti „savo esmę“, RTVI teigė Valstybės Dūmos gynybos komiteto narys Viktoras Sobolevas. Anksčiau „Politico“ pranešė apie Kijevo planus pakviesti ES atstovus į Ukrainos sostinę.[1]
„Tuo V. Zelenskis nori parodyti savo fašistinę esmę ir nieko daugiau. Ir iš esmės Didžiojo Tėvynės karo metu (taip Rusijoje vadinamas Antrasis pasaulinis karas) visa Europa kovojo prieš Sovietų Sąjungą, jeigu jau apie tai kalbame. Todėl gerai, jeigu jie į Rusiją neatvyks, tai neatvyks“, – garsiai svarstė V. Sobolevas.
Deputatas domėjosi, ką Ukrainos valdžia „švęs“ Kijeve su Europos valdininkais.
„Nacių pralaimėjimo kare dieną? Na, tegul pažymi, jie – fašizmo įpėdiniai. Leiskite jiems eiti ten, kur jie nori“, – pyko V. Sobolevas.
Pasak jo, iš nacistinės Vokietijos okupuotų Vakarų Europos šalių jos pusėje kovojo daugiau nei 2 milijonai vadinamųjų savanorių.
„Aš net nekalbu apie Vokietijos sąjungininkes – Rumuniją, Vengriją, Italiją, Ispaniją, Suomiją, Slovakiją, Bulgariją, kurios oficialiai paskelbė mums karą. Todėl, žinoma, karą jie prisimena nelabai maloniai. Stalingrado mūšyje mes visiškai sunaikinome dvi Rumunijos armijas, Italijos armiją“, – istoriją priminė rusų politikas.
Rusijai Pergalės diena yra puiki šventė, kuri bus švenčiama plačiai ir oriai, „kaip ir turėtų būti“, pridūrė Dūmos gynybos komiteto narys.
Dalis pasaulio lyderių pažadėjo atvykti į Maksvą paminėti gegužės 9-osios
Pasak „Politico“, Ukrainos valdžia pakvietė aukšto rango Europos valdininkus gegužės 9-ąją apsilankyti Kijeve, kad „pademonstruotų diplomatinę jėgą“. Pasak leidinio, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha išsiuntė atitinkamus kvietimus kolegoms iš Europos Sąjungos per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge balandžio 14 dieną, ragindamas europiečius „pademonstruoti vienybę ir ryžtą“.[2]
Politikų vertinimu, tokiu žingsniu Ukrainos prezidentas bando dar kartą atkreipti į save dėmesį. Mums šiuo atveju įdomiausia, ar kvietimo sulauks Vilnius, Ryga bei Talinas ir kaip į jį atsakys Baltijos šalių vadovai. Viena vertus, V. Zelenskis yra jų draugas, kita – gegužės 9-oji Baltijos šalyse nėra švenčiama, nes Baltijos valstybėms ji yra ne pergalės, o pakartotinos sovietinės okupacijos diena.
Gegužės 9 dieną Maskvoje vyks iškilmės 80-ųjų pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinių proga. Kelių valstybių lyderiai jau paskelbė apie savo pasirengimą atvykti į Rusijos sostinę dalyvauti parade Raudonojoje aikštėje. Tarp jų Slovakijos Ministras pirmininkas Robertas Ficas (Robert Fico), Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius (Aleksandar Vučić), Brazilijos prezidentas Luisas Inasijus Lula da Silva (Luiz Inácio Lula da Silva), Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas, Palestinos prezidentas Mahmudas Abasas (Mahmoud Abbas), Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping), Indijos Ministras Pirmininkas Narendra Modi, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolia Pašinianas, Tadžikistano prezidentas Emomalis Rahmonas, Kubos prezidentas Migelis Diasas-Kanelis (Miguel Diaz-Canel), Serbų Respublikos prezidentas Miloradas Dodikas, Vietnamo komunistų partijos centrio komiteto generalinis sekretorius To Lamas (To Lam), Burkina Faso prezidentas Ibrahimas Traoré, Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas, Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijevas, Venesuelos prezidentas Nikolas Maduro (Nicolas Maduro).
Gegužės 9-oji ir kas ją švenčia
Pergalės diena (rus. День Победы) – Rusijoje ir kai kuriose kitose buvusiose TSRS šalyse švenčiama pergalė prieš Trečiąjį reichą Vokietijos–TSRS kare (1941–1945). Šventė švenčiama gegužės 9 d., nes būtent tądien Maskvos laiku – po vidurnakčio – kapituliavo nacistinė Vokietija. Ši šventė TSRS respublikose buvo nedarbo diena 1945–1947 m. ir nuo 1965 m. Pirmasis karinis paradas Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, surengtas 1965 m. gegužės 9 d., būtent tais metais Pergalės diena Rusijos TFSR ir kitose TSRS respublikose tapo nacionaline švente.
Rytų Vokietijoje gegužės 8 d. tapo žinoma kaip Išvadavimo diena nuo 1955 iki 1966 m. ir buvo paminėta darkart 40-ųjų metinių proga 1985 m. 1967 m. ši šventė irgi traktuota kaip „Pergalės diena“ ir paminėta gegužės 9 d. Nuo 2002 m. Vokietijos Meklenburgas-Pomeranija pradėjo minėti Išvadavimo nuo nacionalsocializmo ir Antrojo pasaulinio karo pabaigos dieną. Panaikinus TSRS, Rusijos Federacija oficialiai Pergalės dieną pripažino 1991 m. gegužės 9 d. Šalyje ši šventė yra paskelbta nedarbo diena, įskaitant ir atvejus, kuomet gegužės 9 d. būna savaitgalio diena – tokiu atveju nedarbo diena tampa pirmadienis. Pergalės diena ligi šiol minima ir kitose posovietinėse valstybėse, išskyrus Baltijos šalis, kur pakartotinas Raudonosios armijos įžengimas 1944 m. šiandien vertinamas kaip okupacija ir valstybingumo praradimas. Dauguma Europos valstybių gegužės 8 d. švenčia Pergalės Europoje dieną.
