
Somalilandas siūlo „pagalbą“ JAV mainais už valstybės pripažinimą
Nepripažintos Somalilando respublikos, esančios į šiaurę nuo Afrikos Kyšulio, valdžios institucijos pasiūlė Jungtinėms Valstijoms išsinuomoti uostą Berberos mieste Raudonojoje jūroje ir oro uostą mainais už tai, kad Vašingtonas pripažintų šią valstybę. Apie tai rašo „The New York Times” (NYT).[1]
Somalilando prezidentas Abdirahmanas Muhamedas Abdulahi (Abdirahman Mohamed Abdullahi), kuris buvo išrinktas 2024 metų gruodį, artimiausiais mėnesiais turėtų apsilankyti Vašingtone. Jo siūlomas sandoris apima JAV karinės bazės įkūrimą palei daugiau nei 800 kilometrų pakrantę, kurią skalauja Adeno įlanka. Bazė bus sujungta su Berberos tarptautiniu oro uostu, kuriame yra vienas ilgiausių kilimo ir tūpimo takų Afrikoje (daugiau nei 40 km).
Plėstųsi JAV karinis buvimas
JAV turi karinę bazę kaimyniniame Džibutyje, tačiau Somalilandas suteiktų palankesnes galimybes stebėti vandens kelius ir konfliktus regione, taip pat būtų patogesnė platforma galimoms atakoms prieš hučių taikiniams Jemene, teigia nepripažintos respublikos pareigūnai.
Be to, naujas JAV placdarmas Afrikoje galėtų padėti Vašingtonui atremti Kinijos įtaką aštrėjant prekybos karui, rašo NYT. Somalilandas yra viena iš nedaugelio vietų Afrikoje, kuri palaiko glaudžius diplomatinius ryšius su Taivanu ir pozicionavo save kaip nepakeičiamą Amerikos sąjungininkę, pasirengusią pasipriešinti Kinijai ir jos augančiai įtakai žemyne.
JAV ir Somalilandą vienija nesutarimai su Pekinu
Įtampa tarp Kinijos ir Somalilando paaštrėjo, kai Taivanas 2020 metais atidarė atstovybę nepripažintos respublikos sostinėje Hargeise. Be to, Taivanas išleido milijonus dolerių kariniams mokymams, žemės ūkiui, medicinai ir infrastruktūrai Somalilande remti, pažymi laikraštis.
„Daugelis šalių, kai turi rinktis tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, renkasi pastarąją. Mes nuosekliai rinkomės – ir toliau rinksimės – Ameriką, Taivaną ir kitus laisvus, demokratinius partnerius“, – sausį išsiųstame laiške D. Trampui rašė Somalilando prezidentas.
Pasak Somalilando gyventojų, sulaukus galingiausios pasaulio šalies paramos ir palaikymo, būtų paprasčiau į respubliką pritraukti pasaulines investicijas ir užmegzti plačius diplomatinius bei gynybos ryšius
Tačiau kai kurie analitikai mano, kad Somalilando pripažinimas gali sutrikdyti stabilumą regione, sustiprinti teroristines grupuotes, tokias kaip „al-Shabaab“, ir supykdyti Egiptą, Turkiją ir Afrikos Sąjungą, kurios baiminasi, kad šis žingsnis sukurs precedentą separatistiniams judėjimams visoje Afrikoje.
„Jeigu JAV pripažintų Somalilandą, kinams tai tikrai būtų rimtas pralaimėjimas. Jei Somalilandas eis šiuo keliu, jis įsitrauks į kovą su Kinija, iš kurios niekada nebepasitrauks“, – tikina Erikas Olanderis (Erick Olander), „China-Global South Project“ tinklalapio įkūrėjas.
Somalio prezidentas (tarptautinė bendruomenė pripažįsta Somalilandą šios šalies dalimi) kovo mėnesį taip pat kreipėsi į D. Trampą su pasiūlymu perimti dviejų oro bazių ir dviejų uostų, įskaitant uostą Berberoje, kontrolę. Somalilando valdžia tai laikė „desperatišku“ žingsniu, sakydama, kad Somalis neturi įgaliojimų Jungtinėms Valstijoms perduoti objektą, kurio Mogadišas nekontroliuoja.
2024 metų rugsėjį Kinija bendradarbiavimo programoms su Afrikos šalimis iki 2027 metų skyrė daugiau nei 50 milijardų JAV dolerių. Kinijos ir Afrikos santykiai yra „istoriniame pike“, kovo mėnesį džiaugėsi Kinijos užsienio reikalų ministras Vanas I (Wang Yi).[2]
Kinija daug investuoja į Afrikos žemės ūkį, kasybos sektorių, tiesia kelius, elektros linijas ir kitą infrastruktūrą.