Gazoje badauja vaikai, nėščiosios, maitinančios motinos
Gazos Ruožo Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį pranešė, kad mažiausiai 60 000 vaikų Gazoje kyla rimtų sveikatos komplikacijų dėl prastos mitybos, nes maisto atsargos senka Izraeliui blokuojant humanitarinę pagalbą. Ministerijos pareiškime pabrėžiama, kad „dėl tinkamos mitybos ir geriamojo vandens trūkumo sveikatos problemos dar labiau paaštrės, ypač dėl tęstinio vaikų skiepų, įskaitant poliomielito vakcinas, draudimo“.
Nuo kovo 2 d. į 2,3 mln. gyventojų turintį anklavą nebuvo pristatyta jokia pagalba, nes Izraelis uždarė gyvybiškai svarbius sienos perėjimo punktus, neleisdamas įvežti nei maisto, nei medicinos priemonių, nei degalų. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, dėl to buvo uždaryta 21 mitybos centras, sutrikdant pagalbą maždaug 350 vaikų, jau kenčiančių nuo sunkios mitybos[1].
Praėjusį mėnesį JT Pasaulio maisto programa (WFP) taip pat įspėjo, kad šimtai tūkstančių Gazos gyventojų susiduria su dideliu badu ir mitybos trūkumu, nes Izraelio karinės operacijos smarkiai trikdo maisto pagalbos teikimą.
„WFP ir partneriai iš maisto saugumo sektoriaus daugiau nei tris savaites negalėjo įvežti naujų maisto atsargų į Gazą“, teigiama organizacijos pareiškime, priduriant, kad likusios maisto atsargos leis tęsti veiklą daugiausia dvi savaites.
90 % nėščių ir žindančių moterų tenka badauti
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnas pranešė, kad 90 % nėščių ir žindančių moterų Gazoje kenčia nuo sunkios mitybos, trūkstant būtiniausios medicininės įrangos gydymui[2]. PSO pareiškime, paskelbtame per Pasaulinę sveikatos dieną, įspėjama, kad „Gazos Ruožas tebėra viena pavojingiausių vietų būti vaiku, o nėštumas čia apgaubtas baimės dėl nuolatinio smurto, perkėlimo ir medicininės prieigos trūkumo“.
Kuvaito naujienų agentūrai (KUNA) kalbėjusi PSO atstovė Margaret Harris Gazos nėščių moterų sveikatą apibūdino kaip „neįsivaizduojamą žmogui“. „Šiuo metu į Gazą nepatenka nei maistas, nei medicininė pagalba. Motinos ir vaikai jau kenčia, o situacija kasdien blogėja“, sakė ji. M. Harris paaiškino, kad „kai nėščia moteris kenčia nuo prastos mitybos, vaisius dažnai negali tinkamai vystytis“, o tai „gali sukelti intrauterininio augimo apribojimus, didinančius persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar pilnaviduriai, bet smarkiai per mažo svorio gimusių kūdikių dėl ilgalaikio bado riziką“.
PSO duomenimis, viena iš keturių nėščių moterų Gazoje patiria rimtas komplikacijas, apie 25 % kenčia nuo ūmios anemijos, o 23 % gresia priešlaikinis gimdymas. Dėl maisto trūkumo 99 % žindančių moterų negali pagaminti pieno, o pusė milijono reprodukcinio amžiaus moterų ir mergaičių neturi prieigos prie pagrindinės priežiūros prieš ir po gimdymo.
M. Harris įspėjo, kad JAV sprendimas sumažinti finansavimą pagalbos projektams kelia abejonių dėl PSO gebėjimo reaguoti į krizę. „Jei sveikatos programos bus nutrauktos, milijonas žmonių Gazoje ir Vakarų Krante gali likti be kritiškai svarbių paslaugų, keldami jiems pavojų jau ir taip griūvančioje sveikatos sistemoje“, pridūrė ji.
Maisto ir vandens trūkumas gilina humanitarinę krizę
Izraelis per 18 mėnesių trunkantį karą Gazoje, per kurį, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, žuvo daugiau nei 50 000 žmonių, ne kartą naudojo maistą ir tarptautinę humanitarinę pagalbą kaip kolektyvinio spaudimo priemonę prieš palestiniečius. „Visos pagrindinės atsargos senka“, sakė Juliette Touma iš UNRWA, JT agentūros, teikiančios pagalbą palestiniečiams. „Tai reiškia, kad kūdikiai ir vaikai eina miegoti alkani.
Kiekviena diena be šių būtiniausių atsargų Gazą vis labiau stumia į labai gilų badą.“ Praėjusią savaitę Izraelio karinė vienetas COGAT, atsakingas už civilinius reikalus okupuotoje Palestinos teritorijoje, susitiko su JT agentūrų ir tarptautinių pagalbos grupių atstovais ir pasiūlė „struktūrizuotą stebėjimo ir pagalbos įvežimo mechanizmą“ Gazai, teigdamas, kad pagalba nukreipiama nuo civilių „Hamas“ naudai.
Tačiau JT pagalbos pareigūnas Gazai ir okupuotam Vakarų Krantui Jonathanas Whittallas praėjusią savaitę pareiškė, kad nėra įrodymų, jog pagalba būtų nukreipiama. Praėjusią savaitę Izraelio bendrovė „Mekorot“ taip pat sustabdė vandens tiekimą į Gazos Ruožą, taip atjungdama 70 % viso anklavo vandens tiekimo.
Gazos savivaldybės atstovas Hosni Mehanna nurodė, kad atjungimas paveikė pagrindinį vamzdyną Shujayea rajone, rytinėje Gazos miesto dalyje, kur Izraelio pajėgos nuo ketvirtadienio vykdo karinę operaciją. „Pertraukos priežastys lieka neaiškios, tačiau mes koordinuojame su tarptautinėmis organizacijomis, kad patikrintume, ar vamzdynas nebuvo pažeistas dėl intensyvaus Izraelio bombardavimo šioje vietovėje“, sakė H. Mehanna. Jis pridūrė: „Nepriklausomai nuo priežasties, pasekmės yra katastrofiškos. Jei vandens tiekimas iš „Mekorot“ nebus greitai atnaujintas, Gazą ištiks visiška vandens krizė.“
