Bilas Geitsas įspėja, kad pažangus dirbtinis intelektas pavojingų žmonių rankose gali sukelti pasaulinę katastrofą
Dirbtinis intelektas gali tapti pakankamai galingas, kad prisidėtų prie katastrofos, per kurią žūtų milijardas žmonių. Tokį perspėjimą NBC laidos „Meet the Press“ interviu išsakė „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas (Bill Gates). Rugsėjo 25 dieną paskelbtose pokalbio ištraukose milijardierius kalbėjo apie technologiją, kurios galimybės didėja sparčiau, nei valstybės spėja kurti jos kontrolės mechanizmus.
B. Geitso teigimu, didžiausią pavojų kelia pažangių DI sistemų ir žmonių, turinčių destruktyvių ketinimų, derinys. Technologijos, galinčios analizuoti milžiniškus informacijos kiekius, savarankiškai spręsti užduotis ir naudotis išorinėmis programomis, gali suteikti nedidelėms grupėms galimybių, kurioms anksčiau reikėjo didelių organizacijų, specializuotų laboratorijų ar gausių finansinių išteklių. Viena jautriausių sričių – biologinis saugumas, tačiau B. Geitsas taip pat kalba apie kibernetines atakas ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumą.
Vis dėlto milijardo žmonių žūties scenarijus nėra apskaičiuota prognozė. B. Geitsas nepateikė tikimybės, datos ar įrodymų, kad kuri nors dabartinė DI sistema jau galėtų savarankiškai sukelti tokio masto nelaimę. Jo perspėjimas skirtas ateityje galintiems atsirasti pajėgumams ir klausimui, kas bus atsakingas už jų naudojimą. Šis skirtumas svarbus: katastrofos galimybės įvardijimas dar nereiškia, kad katastrofa neišvengiama.
B. Geitsas ragina įvesti privalomą DI priežiūrą: vien „OpenAI“, „Google“ ir kitų bendrovių pažadų neužtenka
NBC žurnalistei Kristen Welker paklausus, ar Vašingtonas turėtų priimti DI reguliuojančius įstatymus, B. Geitsas atsakė teigiamai. Jis pabrėžė, kad technologijų bendrovių savireguliacijos nepakanka: kuriant saugumo reikalavimus turi dalyvauti teisėsauga, įstatymų leidėjai ir nepriklausomi specialistai. Jo vertinimu, tokia priežiūra padidintų bendrovių išlaidas, tačiau nebūtinai smarkiai sulėtintų technologinę pažangą.
Vienas svarbiausių klausimų – galimybė nustatyti, ką DI sistema iš tikrųjų darė. Pažangūs agentai jau geba naudotis išorinėmis programomis, rašyti kodą, analizuoti dokumentus ir vykdyti sudėtingas kelių etapų užduotis. Jeigu tokia sistema atlieka neleistiną veiksmą, būtina turėti jos veiklos įrašus, kurie leistų atkurti incidento eigą. Tai ypač svarbu finansų, sveikatos apsaugos ir valstybės informacinėms sistemoms.
Rugpjūtį paskelbtoje esė B. Geitsas pasiūlė sukurti nacionalines ir tarptautines institucijas, kurios galėtų koordinuoti DI priežiūrą. Kaip pavyzdžius jis nurodė branduolinės energetikos, tarptautinės aviacijos ir ozono sluoksnio apsaugos srityse veikiančius bendradarbiavimo mechanizmus. Jo nuomone, dirbtinio intelekto poveikis bus dar platesnis, nes ta pati technologija vienu metu keičia darbo rinką, švietimą, mediciną, finansus ir nacionalinį saugumą.
Bilas Geitsas perspėja, kad DI gali panaikinti darbo vietas greičiau, nei žmonės spės persikvalifikuoti
Milijardo žmonių žūties scenarijus sulaukė daugiausia žiniasklaidos dėmesio, tačiau B. Geitso rugpjūčio esė gerokai daugiau vietos skirta kasdienėms ekonominėms pasekmėms. Verslininkas mano, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti darbo rinką sparčiau nei ankstesnės technologinės revoliucijos. Asmeniniams kompiuteriams prireikė maždaug 20 metų, kad iš esmės pakeistų daugelį darbo procesų. DI veikia jau turimuose kompiuteriuose ir telefonuose, supranta įprastą kalbą ir gali mokytis iš organizacijose sukauptų duomenų.
B. Geitsas prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį technologija paveiks teisės, klientų aptarnavimo, medicinos, programavimo ir gamybos sektorius. Ypač pažeidžiami gali būti pradedantieji darbuotojai, atliekantys pasikartojančias intelektines užduotis. Jeigu DI gali parengti dokumentą, išanalizuoti duomenis ar atsakyti klientui už mažesnę kainą, darbdaviui atsiranda ekonominė paskata mažinti darbuotojų skaičių. Verslininkas pateikia ir fizinio darbo pavyzdį: darbuotojas, kainuojantis 20 dolerių per valandą, gali susidurti su konkurencija roboto, kurio naudojimas kainuotų 10 dolerių per valandą.
B. Geitsas siūlo iš anksto svarstyti darbo ir kapitalo apmokestinimo pokyčius. Šiandien darbdaviai paprastai moka su darbuotojų atlyginimais susijusius mokesčius, o įsigyta automatizavimo įranga gali būti apskaitoma kaip verslo sąnaudos. Jo nuomone, ateityje gali prireikti specialių DI ir robotų naudojimo apmokestinimo modelių, kurių pajamos būtų skiriamos perkvalifikavimui bei socialinei apsaugai. Jis taip pat siūlo svarstyti, kokias profesijas visuomenė sąmoningai norėtų išsaugoti žmonėms, net jeigu jas techniškai galėtų atlikti mašinos.
„B. Geitsas prisipažino DI nenaudojantis asmeniniams santykiams
Vienas netikėtesnių NBC interviu momentų buvo klausimas, ar B. Geitsas turi sričių, kuriose sąmoningai atsisako dirbtinio intelekto pagalbos. Jis atsakė, kad nenaudoja DI asmeniniams santykiams ir neklausia pokalbių roboto, ar yra geras žmogus, ar kiti jį mėgsta. B. Geitsas teigė turintis šeimą ir draugų, todėl nejaučia poreikio bendrauti su DI kaip su emociniu palydovu.
Ši pastaba susijusi su trečiąja jo rugpjūčio esė aptarta rizika – dirbtinio intelekto poveikiu vaikams ir žmonių tarpusavio santykiams. B. Geitsas baiminasi, kad visada pasiekiami, mandagūs ir prie naudotojo prisitaikantys pokalbių robotai gali skatinti emocinę priklausomybę. Jo nuomone, ypač svarbu apsaugoti vaikus, kuriems bendravimas su kitais žmonėmis padeda išmokti spręsti nesutarimus, priimti kritiką ir suprasti skirtingus požiūrius.
Verslininkas remiasi daugiau kaip 1 100 DI palydovus naudojančių žmonių tyrimu, kuriame pastebėtas ryšys tarp ribotų socialinių kontaktų, intensyvesnio bendravimo su pokalbių robotais ir prastesnės emocinės savijautos. Vis dėlto tokie rezultatai savaime neįrodo, kad būtent DI sukėlė psichologines problemas. Gali būti, kad vienišesni žmonės dažniau renkasi technologinius pašnekovus. B. Geitsas pripažįsta, kad šios srities moksliniai įrodymai dar riboti, tačiau ragina nelaukti dar vienos kartos, kol bus išsiaiškintos visos galimos pasekmės.
B. Geitso fondas skiria 1 mlrd. dolerių dirbtiniam intelektui
Bene įdomiausia B. Geitso pozicijos aplinkybė – jis pats yra vienas aktyviausių DI plėtros finansuotojų. Rugsėjo 14 dieną Bilo ir Melindos Geitsų įkurtas fondas paskelbė per dvejus metus skirsiantis mažiausiai 1 mlrd. JAV dolerių dirbtinio intelekto projektams, kurie turėtų pagerinti gyvenimą skurdesnėse valstybėse. Fondas nori, kad pažangiausios technologijos būtų prieinamos ir žmonėms, kurie negali mokėti už brangias paslaugas ar neturi specialistų savo gyvenamojoje vietovėje.
Pagal paskelbtą planą 40 proc. finansavimo numatyta medicinai, dar 40 proc. – švietimui. Taikant 1 mlrd. dolerių pagrindą, tai sudarytų po 400 mln. dolerių kiekvienai sričiai. Žemės ūkiui ir skaitmeninei infrastruktūrai numatyta po 10 proc., arba po 100 mln. dolerių. Medicinoje siekiama kurti diagnostikos ir klinikinių sprendimų pagalbos sistemas, švietime – individualizuoto mokymo priemones, o žemės ūkyje – programas, kurios padėtų ūkininkams pasirinkti sėklas, įvertinti dirvožemį ir pasirengti nepalankioms oro sąlygoms.
B. Geitsas pateikia jau veikiančių sprendimų pavyzdžių. Vienas jų – medicininė technologija „Viz.ai“, analizuojanti tyrimų vaizdus ir padedanti medikams greičiau atpažinti insultą bei kitas skubios pagalbos reikalaujančias būkles. Jo rugpjūčio esė duomenimis, ši sistema naudojama beveik 2 000 JAV ligoninių. B. Geitso požiūriu, tokios technologijos galėtų būti ypač naudingos mažesnėms gydymo įstaigoms, kuriose nuolat nedirba visų sričių specialistai.
60 organizacijų siekia suteikti DI prieigą 3,4 mlrd. žmonių
Rugsėjo 21 dieną B. Geitso fondas pristatė dar vieną didelio masto iniciatyvą. Prie jos prisijungė 60 organizacijų, įskaitant „Anthropic“, „Google“, „Microsoft“, „Nvidia“ ir „OpenAI Foundation“. Jų tikslas – per penkerius metus padėti maždaug 3,4 mlrd. žmonių naudotis DI sistemomis savo gimtąja kalba ir balsu. Kalbama apie bendruomenes, kurių kalbos dabartiniuose DI modeliuose atstovaujamos nepakankamai.
Fondo rugsėjo 14 dienos ataskaitoje nurodoma, kad daugiau kaip 90 proc. ankstyviesiems didiesiems kalbos modeliams mokyti naudotų duomenų buvo iš anglų kalbos šaltinių. Tai reiškia, kad technologijų galimybės priklauso ir nuo žmogaus vartojamos kalbos. Angliškai bendraujantis naudotojas gali gauti išsamesnius atsakymus, o mažesnės kalbos atstovas – susidurti su prastesniu supratimu, klaidomis ar tam tikrų funkcijų trūkumu.
Ši problema ypač aktuali medicinoje ir žemės ūkyje. Vietos kalbą suprantantis DI asistentas galėtų padėti pacientui susipažinti su gydytojo rekomendacijomis arba ūkininkui gauti informaciją apie pasėlių ligas. Tačiau tokių sistemų kokybė priklauso nuo duomenų, jų patikimumo ir gebėjimo suprasti vietos gyvenimo sąlygas. B. Geitso fondas siekia finansuoti būtent šią infrastruktūrą, o paskelbti 3,4 mlrd. žmonių yra planuojama potencialių naudotojų grupė, dar ne pasiektas rezultatas.
B. Geitsas pripažįsta turintis finansinių ryšių su DI pramone
B. Geitsas savo rugpjūčio esė atvirai aptarė ir galimą interesų konfliktą. Jis pripažino vis dar turintis finansinių ryšių su technologijų pramone, bendradarbiaujantis su „Microsoft“ ir kitomis DI bendrovėmis. Jo fondas taip pat tiesiogiai prisideda prie dirbtinio intelekto plėtros. Verslininkas teigia, kad iš jo investicijų gaunamas pelnas bus skirtas filantropinei veiklai, tačiau kartu pripažįsta, jog skaitytojai patys turi vertinti, ar šie ryšiai gali veikti jo požiūrį.
Ši aplinkybė svarbi platesnei diskusijai apie DI reguliavimą. Didžiausios technologijų bendrovės turi finansinių ir techninių galimybių vykdyti brangius saugumo auditus, o mažesniems konkurentams tokie reikalavimai gali tapti papildoma kliūtimi. Todėl privalomos priežiūros sistema turėtų vertinti ir realią technologijų riziką, ir galimą poveikį konkurencijai. B. Geitsas savo ruožtu pabrėžia, kad sprendimus turi priimti demokratinės institucijos, įtraukdamos mokslininkus, pedagogus, medikus, darbuotojus ir visuomenę.
Rugsėjo 27 dienos interviu nuskambėjęs perspėjimas apie milijardą galimų aukų tėra viena gerokai platesnės diskusijos dalis. B. Geitsas vienu metu kalba apie biologinį ir kibernetinį saugumą, darbo vietų nykimą, vaikų emocinę raidą ir galimybę pagerinti milijardų žmonių gyvenimą. Jo fondas per artimiausius dvejus metus DI plėtrai numato mažiausiai 1 mlrd. dolerių, o pats verslininkas reikalauja griežtesnės šių technologijų kontrolės. Pagrindinis jo keliamas klausimas – kas nustatys ribas sistemoms, kurių kūrėjai patys pripažįsta ne visada galintys numatyti jų elgesį?
Šaltiniai
„NBC News“. (2026). Bill Gates says AI companies self-regulating isn’t enough and governments should be involved. https://www.nbcchicago.com/news/national-international/bill-gates-ai-governments-involved/3993914/
„The Guardian“. (2026). Bill Gates says unchecked AI could ‘cause a billion deaths’ in call for regulation. https://www.theguardian.com/us-news/2026/sep/27/bill-gates-artificial-intelligence-kristen-welker
„Gates Notes“. (2026). The turbulent AI era is here. The choices we make now are critical. https://www.gatesnotes.com/a-turbulent-ai-era-and-critical-choices-to-make
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai aptaria dirbtinio intelekto grėsmes ir galimybes, remiasi žinomais autoritetais, todėl jis yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia subalansuotą informaciją apie dirbtinio intelekto grėsmes ir galimybes, remiasi Billo Gateso nuomonėmis ir siūlo atsakingo reguliavimo svarbą, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes dirbtinio intelekto tema šiuo metu yra labai svarbi ir diskutuojama visame pasaulyje, o Billo Gateso nuomonė suteikia papildomą svorį šiai diskusijai. Taip pat straipsnyje aptariamos grėsmės ir galimybės, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie dirbtinio intelekto grėsmes ir galimybes, taip pat akcentuoja būtinybę reguliuoti šią sritį, kas yra aktualu visuomenei.
Straipsnis pateikia subalansuotą informaciją apie dirbtinio intelekto grėsmes ir galimybes, skatina diskusijas apie reguliavimą ir atsakingą plėtrą, todėl jis yra emociškai subalansuotas ir psichologiškai saugus.
