Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydyti du žvynabūdėlėmis apsinuodiję pacientai – vieno išgelbėti nepavyko, kitam išliko inkstų nepakankamumas
Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriuje pastaraisiais metais grybais apsinuodijusių pacientų beveik nepasitaikydavo. Dažniau žmonės į medikus kreipdavosi dėl virškinimo sutrikimų, atsiradusių suvalgius per daug grybų, juos prastai sukramčius ar vartojus kartu su alkoholiu.
Tačiau besibaigiant grybų sezonui ligoninėje gydyti du pacientai, apsinuodiję labai toksiškomis žvynabūdėlėmis. Vieno būklė buvo kritiškai sunki, todėl jis iš Šiaulių ligoninės perkeltas į Kauno klinikas. Žmogus neišgyveno. Antrajam pacientui pavyko įveikti kepenų pažeidimą, tačiau inkstų nepakankamumas išliko.
Apie pavojingiausius Lietuvos miškuose augančius grybus, apsinuodijimo simptomus ir pirmąją pagalbą pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja toksikologė Laima Griciūtė.
Apsinuodijimas žvynabūdėlėmis vienam pacientui baigėsi mirtimi, kitam pažeidė inkstus
Pasak gydytojos toksikologės L. Griciūtės, šį sezoną į Respublikinę Šiaulių ligoninę pateko du žmonės, apsinuodiję žvynabūdėlėmis – labai toksiškais grybais, kuriuose gali būti amatoksinų.
Vieno paciento būklė buvo kritiškai sunki. Iš pradžių jis gydytas Šiaulių ligoninės Intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau pervežtas į Kauno klinikų intensyviosios terapijos skyrių. Nepaisant medikų pastangų, žmogus mirė.
Antrasis pacientas gydomas Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriuje. Pavojingų grybų nuodų pažeistos kepenys atsigavo, tačiau inkstų nepakankamumas išliko.
Toksikologė pabrėžia, kad apsinuodijimas grybais gali sukelti sunkius vidaus organų pažeidimus. Ypač pavojingi amatoksinų turintys grybai, kurių nuodai gali lemti ūminį kepenų nepakankamumą ir mirtį.
Žalsvoji musmirė – vienas pavojingiausių Lietuvos miškų grybų, kurio nuodų nesunaikina virimas
Lietuvos miškuose grybaujantys žmonės dažniausiai apsinuodija supainioję nuodingus grybus su valgomais arba netinkamai paruošę tam tikras valgomų ar sąlygiškai valgomų grybų rūšis.
Pasak L. Griciūtės, Lietuvos miškuose galima rasti maždaug septynias mirtinai nuodingų grybų rūšis. Tarp pavojingiausių ji išskiria žalsvąją, smailiakepurę ir balkšvąją musmires bei amatoksinų turinčias žvynabūdėles.
Žalsvojoje musmirėje esantys amatoksinai gali sukelti itin sunkų kepenų pažeidimą ir inkstų veiklos sutrikimus. Mirtinai pavojingas gali būti ir nedidelis šių nuodų kiekis.
Svarbu tai, kad amatoksinai nesuyra grybus verdant ar kepant. Nuodai gali pasklisti skystyje ir patekti į kitus kartu ruošiamus grybus. Todėl į patiekalą patekus nuodingam grybui, pavojingas gali tapti visas patiekalas.
Žvynabūdėles galima supainioti su žvynabudėmis, o žalsvąją musmirę – su ūmėdėmis
Viena pagrindinių apsinuodijimo priežasčių – nepakankamas gebėjimas atskirti valgomus grybus nuo nuodingų. Kai kurios pavojingos rūšys savo išvaizda primena grybus, kuriuos žmonės įpratę rinkti.
„Žalsvąją musmirę lengva supainioti su pilkšvažale ūmėde arba žaliuoke, nuodingos smailiažvynės žvynabūdėlės supainiojamos su valgomomis žvynabudėmis“, – pasakoja L. Griciūtė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad valgomos žvynabudės paprastai būna stambesnės, o kai kurios nuodingos žvynabūdėlės – gerokai mažesnės. Vis dėlto vien grybo dydžio ar kepurėlės išvaizdos patikimam atpažinimui nepakanka.
Svarbu apžiūrėti visą grybą, įskaitant kotą ir jo pagrindą. Tačiau net ir tokie požymiai kaip sustorėjęs koto pagrindas ar žiedelis ant koto negali būti laikomi pakankamu įrodymu, kad grybas valgomas.
„Pavojingų rūšių negalima bandyti atpažinti pagal vieną požymį ar vadovautis liaudiškais patikrinimo metodais. Jei kyla nors menkiausia abejonė – grybo neimkite“, – pabrėžia toksikologė.
Nuodingasis nuosėdis gali sukelti inkstų nepakankamumą net praėjus kelioms savaitėms po grybų valgymo
Rudenį grybautojai dažnai renka kelmučius. Tačiau L. Griciūtė įspėja, kad miškuose auga ir į juos panašių pavojingų grybų.
Pasak gydytojos, nepatyrusiems grybautojams gali būti sudėtinga atskirti valgomus grybus nuo nuosėdžių. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jau yra tekę gydyti pacientą, kuriam dėl apsinuodijimo nuosėdžiu sutriko inkstų veikla.
Nuodingųjų nuosėdžių sudėtyje esantis orelaninas gali sukelti vėlyvą inkstų pažeidimą. Apsinuodijimo požymiai kartais išryškėja tik po kelių dienų ar net kelių savaičių.
Gydytoja pasakoja, kad yra atvejų, kai apsinuodijimo pasekmės pasireiškia praėjus maždaug 17 dienų nuo nuodingo grybo suvalgymo. Žmogui tuomet gali būti sunku susieti pablogėjusią sveikatą su seniai valgytu grybų patiekalu.
Sunkiais atvejais išsivysto inkstų nepakankamumas ir pacientui prireikia dializių.
Bobausiai ir pilkosios meškutės taip pat gali sukelti sunkius apsinuodijimus
L. Griciūtė primena, kad pavojingi gali būti ir grybai, kuriuos žmonės tradiciškai rinkdavo bei valgydavo. Vienas tokių – valgomasis bobausis, turintis nuodingos medžiagos giromitrino.
Giromitrino kiekį galima sumažinti termiškai apdorojant grybus, tačiau virimas negarantuoja visiško toksinų pašalinimo. Be to, verdant bobausius nuodingos medžiagos gali patekti į orą, todėl blogai vėdinamoje patalpoje galima apsinuodyti ir garais.
Kitas pavojingas grybas – pilkoji meškutė. Anksčiau ji buvo renkama ir valgoma, tačiau šiandien priskiriama nuodingiems grybams. Su jos vartojimu siejamos sunkios imuninės reakcijos, kurių metu gali irti raudonieji kraujo kūneliai – eritrocitai.
Gydytoja taip pat įspėja dėl bandymų gydytis musmirių užpiltinėmis. Tokie preparatai gali sukelti apsinuodijimą, o nuodingų grybų virimas ar kepimas ne visada pašalina juose esančias pavojingas medžiagas.
Socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas gali suklaidinti bandant atpažinti nuodingus grybus
L. Griciūtės teigimu, grybautojus šiandien vis dažniau klaidina socialiniuose tinkluose pateikiami patarimai ir dirbtinio intelekto atsakymai.
Anksčiau žmonės dėl nepažįstamų grybų dažniau konsultuodavosi su patyrusiais grybautojais ar kaimynais. Dabar neretai mėginama grybo rūšį nustatyti pagal internete rastas nuotraukas ar automatinio atpažinimo programas.
Toksikologė ragina šiuos patarimus vertinti itin kritiškai. Pavojingų grybų negalima bandyti atpažinti pagal vieną požymį, o liaudiški metodai nėra patikimas būdas nustatyti jų saugumą.
„Teisingiausia elgiamasi, kai renkame ir į puodą ar keptuvę dedame grybą, kurį pažįstame šimtu procentų“, – sako gydytoja.
Jos patarimas paprastas: rinkti tik gerai pažįstamus grybus, nepasikliauti nepatikrintais atpažinimo būdais ir atsargiai vertinti kitų žmonių surinktus grybus, jeigu jų rūšis kelia abejonių.
Apsinuodijimo grybais požymiai gali pasireikšti po kelių valandų ar net kelių dienų
Dažniausi pirmieji apsinuodijimo grybais simptomai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai. Jie gali pasireikšti praėjus skirtingam laikui nuo grybų valgymo.
Gydytoja pabrėžia, kad ypač pavojingi atvejai, kai simptomai prasideda praėjus kelioms valandoms. Amatoksinų turinčių grybų poveikis dažnai išryškėja tik po 6–24 valandų, o pirmieji negalavimai gali priminti įprastą virškinimo sutrikimą.
Tačiau ir greitai po grybų valgymo prasidėję simptomai savaime nereiškia, kad apsinuodijimas lengvas. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja, kad kiekvienas įtariamas apsinuodijimas grybais turi būti vertinamas kaip potencialiai pavojingas gyvybei.
„Apsinuodijimas grybais gali turėti sunkių pasekmių – nuo virškinamojo trakto sutrikimų iki sunkaus kepenų pažeidimo, inkstų nepakankamumo ir netgi mirties“, – sako L. Griciūtė.
Jei po grybų valgymo prasideda stiprus viduriavimas, vėmimas ar pablogėja savijauta, nereikėtų laukti, kol simptomai praeis savaime. Būtina kreiptis į medikus, kad būtų nustatyta, ar žmogus apsinuodijo nuodingais grybais, ar patiria kitą virškinimo sutrikimą.
Apsinuodyti galima ir valgomais grybais, jeigu jie seni, sugedę arba netinkamai laikomi
L. Griciūtė įspėja, kad sveikatos sutrikimų gali sukelti ir visiškai valgomi grybai, pavyzdžiui, baravykai ar raudonviršiai.
Pavojingi gali būti seni, ištižę, sugedę, smarkiai šalnų pakąsti ar per ilgai žali laikyti grybai. Juose vykstant irimo procesams gali susidaryti sveikatai kenksmingų medžiagų. Be to, pakelėse ar pramoniniuose rajonuose surinkti grybai gali būti sukaupę sunkiųjų metalų ir kitų teršalų.
Grybai taip pat yra sunkiai virškinamas maistas. Suvalgius didelį jų kiekį, ypač vėlai vakare arba paruošus su daug riebalų, gali varginti pilvo pūtimas, sunkumo jausmas skrandyje, rėmuo, pykinimas ar vėmimas.
Gydytoja pataria nepiktnaudžiauti riebiais padažais, spirgais ir grietine, nes tokie deriniai dar labiau apsunkina virškinimą. Kartu su grybais taip pat nerekomenduojama vartoti alkoholio.
Netinkamai konservuoti grybai gali sukelti botulizmą
Svarbu tinkamai paruošti ir žiemai konservuojamus grybus. Jeigu jie nepakankamai švariai nuvalomi, netinkamai apdorojami ar laikomi, gali susidaryti sąlygos daugintis botulizmą sukeliančioms bakterijoms.
Šios bakterijos gali gaminti botulino toksiną – vieną stipriausių žinomų biologinių nuodų. Ypač svarbu laikytis tinkamo konservavimo ir laikymo reikalavimų.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba rekomenduoja atidžiai valyti grybus, ypač žemėtus kotus, nes dirvožemyje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų sporų.
Jeigu konservuotų grybų stiklainio dangtelis išsipūtęs arba turinys įtartinai pakitęs, tokių grybų valgyti negalima. Svarbu žinoti, kad botulino toksino turintis maistas gali neturėti akivaizdžių gedimo požymių.
Ką daryti įtarus apsinuodijimą grybais: gydytojai ragina nedelsti ir nesigydyti namuose
Įtarus apsinuodijimą grybais, svarbiausia kuo greičiau gauti medicinos pagalbą. VVKT pabrėžia, kad kiekvienas toks atvejis turi būti vertinamas kaip potencialiai pavojingas gyvybei.
Jeigu suvalgius grybų prasideda stiprus vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, sutrinka sąmonė ar pasireiškia kiti sunkūs simptomai, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą numeriu 112.
Nereikėtų savarankiškai skatinti vėmimo, vartoti didelių aktyvintosios anglies kiekių ar mėginti stabdyti simptomų vaistais nepasitarus su sveikatos priežiūros specialistais. Tinkama pagalba priklauso nuo apsinuodijimą sukėlusios medžiagos, praėjusio laiko ir paciento būklės.
Jeigu žmogus sąmoningas ir gali saugiai ryti, dėl skysčių vartojimo galima pasitarti su medikais. Tačiau esant sunkiam apsinuodijimui ar besikartojančiam vėmimui vien skysčių vartojimo namuose nepakanka.
L. Griciūtė pabrėžia, kad sunkus apsinuodijimas gali pažeisti inkstus ir kepenis. Inkstų veiklos sutrikimų atveju pacientui gali prireikti hemodializės, o sunkaus, negrįžtamo kepenų nepakankamumo atveju – kepenų transplantacijos.
Todėl laiku suteikta specializuota medicinos pagalba gali būti lemiama.
Dėl apsinuodijimo grybais galima konsultuotis su visą parą dirbančiais toksikologais
Kilus įtarimų dėl apsinuodijimo grybais, galima kreiptis į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių.
Skyriaus specialistai visą parą konsultuoja visuomenę ir sveikatos priežiūros specialistus telefonu +370 5 236 2052.
Įtarus sunkų apsinuodijimą, būtina nedelsiant skambinti 112. Konsultacija telefonu neturėtų atidėti skubios medicinos pagalbos.
L. Griciūtė primena, kad patikimiausias būdas išvengti apsinuodijimo nuodingais grybais yra atsisakyti rinkti ir valgyti tuos, kurių rūšimi nesate visiškai tikri.
„Jei kyla nors menkiausia abejonė – grybo neimkite“, – pabrėžia gydytoja toksikologė.
